LIETUVOS KRIKŠTAS

Algirdo sūnus Jogaila, lenkų pakviestas tapti Lenkijos karaliumi, pirmiausia turėjo apsikrikštyti. Jis tai padarė 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje ir gavo Vladislovo vardą. Netrukus jis vedė Jadvygą ir vainikavosi Lenkijos karaliumi. Jau tais pačiais metais Jogaila išvyko į Lietuvą krikštyti savo tėvynainių. Štai kaip šį krikštą aprašo istorikė V. Daugirdaitė-Sruogienė „Lietuvos istorijoje".

„1387 m. pradžioje, žiemą, jie (Jogaila su savo palyda. - red.) atvyko į Vilnių ir su Jogaila priešakyje, minios žmonių lydimi, iškilmingai nuėjo į lietuvių šventovę, iškirsdino šventuosius ąžuolus ir vandeniu užliejo šventąją ugnį. Kadangi lenkų dvasininkai nemokėjo lietuviškai, jie turėjo krikščionių tikėjimą aiškinti per vertėjus. Lietuvos kunigaikščiai liepė visiems krikštytis. Dvasininkai krikštijo vyrus ir moteris atskirai, būriais. Kad būtų greičiau, duodami vienam būriui vieną krikščionišką vardą. Kiekvienas pakrikštytasis gavo iš karaliaus dovanų lininius marškinius".

Krikštas, pasak istorikės, Lietuvai buvo svarbus -ji įėjo į Vakarų kultūrą. Tačiau kartu prasidėjo mūsų krašto lenkinimas, lietuvių kalba buvo niekinama kaip pagonybės palikimas. Daugiau apie Lietuvos krikštą

PIRMIEJI LIETUVIŠKI RAŠTAI

Kaip žinome iš literatūros vadovėlių, pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Tai Martyno Mažvydo parengtas Katekizmas. Šioje 70 puslapių knygelėje pateiktas lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei", lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė", eiliuota lietuviška pratarmė ir nedidelis elementorius, penkių dalių katekizmas bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.

Mažvydo darbus tęsė B. Vilentas ir J. Bretkūnas. Pirmasis išleido Mažvydo parengtą giesmyną „Giesmės krikščioniškos", o antrasis į lietuvių kalbą Išvertė Bibliją (ji nebuvo išleista) ir išleido pamokslų rinkinį „Postilė". Šie lietuvių kai bos puoselėtojai gyveno ir dirbo Mažojoje Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, kur tuo metu dar buvo kalbama lietuviškai.

Pirmąja lietuviška knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje laikoma Mikalojaus Daukšos „Katekizmas", išleistas 1595 m. Tai buvo iš lenkų kalbos Išverstas J. Ledesmos katekizmas, pavadintas „Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus". Po ketverių metų(1599 m.) išėjo svarbiausias K. Daukšos darbas - iš lenkų kalbos verstas pamokslų rinkinys „Postilė". Šiame veikale pateikta K. Daukšos lietuviška prakalba liudija apie nepaprastą autoriaus meilę gimtajai kalbai.

LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTININKAS

Motiejus Strijkovskis buvo smulkių Mozūrijos bajorų sūnus. Savo pavardę siejo su gimimo vieta -Strikovu (dabar Varšuvos vaivadija). Spėjama, kad mokslo siekė Krokuvos universitete. Gerai mokėjo daugelį kalbų, daug skaitė, aistringai mėgo keliauti. Išvažinėjo Lietuvą Turkiją, Balkanų kraštus, buvo susipažinęs su įvairių tautų papročiais.

Tarnaudamas Lenkijos kariuomenėje, 1565 m. pateko į Lietuvą. Susidomėjęs jos praeitimi, tyrinėjo istorines vietas, pramoko lietuvių ir rusų kalbų. Kurį laiką gyveno Lenkijoje, paskui vėl grįžo į Lietuvą ir, vyskupo M. Giedraičio globojamas, pradėjo rašyti „Lietuvos istoriją", kuri trumpai vadinama „Kronika". 1582 m. ji buvo išspausdinta G. Oster-bergerio spaustuvėje Karaliaučiuje.

„Kroniką" sudaro du tomai, suskirstyti į 25 dalių „knygas". Pradžioje įdėtos trys lotyniškos dedikacijos - karaliui Steponui Batorui ir Lietuvos didikams Radvilai bei Olelkovičiui. Taip pat kelios panegirikos autoriui ir jo eiliuota autobiografija. Toliau pateikiama seniausių žlnių apie lietuvių kilmę, aprašomi svarbūs istoriniai įvykiai, pagoniškos apeigos ir papročiai, ypač pabrėžiamas lietuvių dainingumas.

KNYGNEŠIAI

Spaudos draudimo metais (1864-1904), kai caro valdžia visokiais būdais stengėsi surusinti Lietuvą, radosi žmonių, kurie platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Apie juos galima pasiskaityti P. Rusecko knygoje „Knygnešys", išleistoje 1926 m. ir pakartotoje 1992 m. Štai keletas minčių iš šio leidinio.

„Draudžiamos gadynės knygnešiai, šiaip knygų platintojai, tautiškos ir kitokios sąmonės žadintojai didelėje savo daugumoje buvo prasčiokai, bemoksliai, dažnokai net beraščiai. Tačiau tai buvo žmonės apsiskaitę arba šiaip saviškai susipratę; tai buvo savo rūšies liaudies šviesuomenė. Tie žmonės tada varė beveik visą tautos atgimimo darbą; jie lyg kurmiai, nuolat besiknisdami, ardė rusų statomus lietuviams dvasios vergijos rūmus, neleido įsikūnyti jų užgaidoms; perjuos reiškėsi atgyjanti mūsų tautos dvasia; jie praktiškame gyvenime stovėjo mūsų tautos priešakyje ir jos idealų vykdinime tų laikų prislėgtoje, pilkoje, ne-normalųgyvenimągyvenančioje Lietuvoje dirbo inteligentų darbą, nes tikrųjų inteligentų dideliausiuose Lietuvos plotuose arba visai nebuvo, arba buvo tik kur ne kur po vieną kitą išmėtytą ir, be to, budrios žandaro akies sekamą... Jie ruošė, pureno dirvą didelei, tų laikų akimis žiūrint, Lietuvos ateičiai".

Daugiau apie knygnešius

REKVIZITAI

Įmonės kodas 300630639 / AB SEB BANKAS
Banko kodas 70440
Ats. sąskaitos numeris: LT977044060005872575

Pagerank

Užsakyti svetainę

Dabar lankosi:

Svetainėje lankosi 74 svečiai ir nėra prisijungusių narių

Go to top