Žinynas sudarytas pagal Stanislovo Moravskio knygą "Keleri mano jaunystės metai Vilniuje".

Atsiskyrėlio atsiminimai (1818 - 1825)

Kas jis, tas Stanislovas Moravskis? Kuo jis įdomus galėtų būti mums dabar? Bajoras, gydytojas, filaretas, rašytojas, vienas įžvalgiausių XIX amžiaus memuaristų. > S. Moravskio memuarinis palikimas tikrai unikalus.

S. Moravskis - bajoras, susigiminiavęs su žymiausiomis Lietuvos aristokratų šeimomis, gydytojas, filomatų aplinkos žmogus - savo jaunystės dienų prisiminimus, kaip įprasta, rašė jau savo gyvenimo saulėlydyje Paverkniuose, tuometinėje Trakų apskrityje, dvare, kurį dar jo tėvas buvo taikliai pavadinęs gražiu Ustronės, tai yra Nuošalės, vardu.

Knygoje yra 33 psl. paaiškinimų - kas buvo kas, ką veikė, kuo tuo metu buvo garsus... Šie paaiškinimai gali kartais padėti tyrinėjant vienos ar kitos giminės genealogiją.

Mykolas Dluskis (Dluski, 1760 - 1821) - prelatas, Vilniaus Katedros arkidiakonas (nuo 1801), vyskupu I. J. Masalskio ir J. N. Kosakovskio bendražygis. 1812 metais laikėsi pronapoleoniškų pažiūrų, todėl 1813 metais buvo ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą pargrįžo 1814 metais. M. Dluskis buvo vienas aktyviausių Vilniaus masonų ložių narių, žymus ano meto publicistas.

 

Vilniaus kapitula buvo įsteigta 1387 metais. Iš pradžių ją sudarė du prelatai ir dešimt kanauninkų. XV šimtmetyje ji buvo išplėsta, t. y. įvestos prelato - arkidjakono, prelato - turtų saugotojo, scholas-tiko, kantoriaus pareigybės bei dvi kanonijos. Vilniaus kapitulos nariais tapdavo tik pačių garbingiausių Lietuvos didikų šeimų atstovai arba žymūs mokslininkai, profesoriai. Vilniaus kapitula buvo didžiulių beneficijų savininkė.

Ignotas Juozapas Masalskis (Massalski, 1729 - 1794) - Lietuvos raštininkas, referendorius, nuo 1762 metų - Vilniaus vyskupas. Garsėjo prorusiška orientacija, už tai 1794 metais T. Kosciuškos sukilimo metu Varšuvoje buvo pakartas.

Jonas Dominykas Lopacinskis (Lopaciński, 1709 - 1778) - Vilniaus kapitulos narys, Žemaitijos vyskupas; Juozapas Leonas Lopacinskis, pirmojo sūnėnas, taip pat buvo Vilniaus kapitulos narys, kanauninkas, Žemaitijos vyskupas - sufraganas.

Antanas Erazmas Valavičius (Woilowicz, 1711 - 1770) - Gnezno, Žemaitijos, Vilniaus kanauninkas, Lucko ir Brastos vyskupas. Juozapas Kosakovskis (Kossakowski, 1738 - 1794) - rašytojas, Infliantų vyskupas, Targovicos konfederatas, už tai 1794 metų sukilimo metu buvo pakartas; Jonas Nepomukas Kosakovskis (1755 - 1809) - Vilniaus vyskupas, Vilniaus Labdarybės draugijos steigėjas, žymus pamokslininkas.

Jeronimas Stroinovskis (Stroynowski, 1752 - 1815) - pijoras, Vilniaus universiteto teisės profesorius, 1799 - 1806 metais - rektorius. Po J. N. Kosakovskio mirties tapo Vilniaus vyskupu.

Dovydas Pilchovskis (Pilchowski, 1735 - 1803) - rašytojas, pedagogas, Vilniaus universiteto literatūros profesorius, 1795 - 1803 metais Vilniaus vyskupas - sufraganas.

Povilas Ksaveras Bžostovskis (Brzostowski, 1739 - 1827) - Vilniaus kanauninkas. 1767 metais įsigijo Merkinės dvarą netoli Vilniaus, pavadino jį Pavlovu ir suteikė valstiečiams asmeninę laisvę. Pavlovo dvaras tapo savarankiška respublika su savo valdžia ir įstatymais (gyvavo iki 1795-ųjų).

Juozapas Konstantinas Boguslavskis (Boguslawski, 1754 - 1819) - Infliantų ir Vilniaus kanauninkas, Vilniaus universiteto teologijos profesorius, ilgametis Moralinių ir politinių mokslų fakulteto dekanas. Pranciškus Norvaiša (Narwojsz, 1742 - 1819) - jėzuitas, Vilniaus universiteto matematikos profesorius.

Juozapas Mickevičius (Mickiewicz, 1741 - 1817) - jėzuitas, Vilniaus universiteto fizikos profesorius, Fizikos-matematikos fakulteto dekanas.

Andrius Benediktas Klangevičius (Ktągiewicz, 1765 - 1841) - Vilniaus universiteto teologijos ir bažnyčios istorijos profesorius, nuo 1828-ųjų - Vilniaus diecezijos administratorius, vyskupas - sufraganas, nuo 1841-ųjų - Vilniaus vyskupas.

Jonas Chodanis (Chodani, 1769 - 1823) - Vilniaus universiteto teologijos profesorius, nuo 1817 metų - Moralinių ir politinių mokslų fakulteto dekanas.

Tadas Kundzičius (Kundzicz, 1747 - 1829) - jėzuitas, Vilniaus universiteto matematikos profesorius, Trakų vyskupas-sufraganas.

Jonas Kajetonas Civinskis (Cyvvinski, 1772 - 1846) - nuo 1813 metų Vilniaus kurijos viceoficiolas (t. y. kurijos nario, vadovaujančio bažnytiniam teismui, padėjėjas), o 1815 - 1819 ir 1828 metais - generalinis oficiolas, nuo 1838 metų Trakų vyskupas-sufraganas ir Vilniaus diecezijos administratorius.

Eugenijaus Sue (1804 - 1857) apsakymo herojus - gėrio, meilės ir teisingumo įsikūnijimas.

de sola missa taip vadinamas kunigas, neturintis teisės vykdyti ganytojiškų pareigų, o tik galintis laikyti mišias.

Julija Narbutaitė-Lobaževskienė (Lobarzewska, ? - 1849), vėliau ištekėjusi už švietimo ministro Aleksandro Siškovo.

Mykolas Goleniščevas-Kutuzovas (1745 - 1813) - Rusijos karvedys, generolas feldmaršalas. Dalyvavo Rusijos - Turkijos, Rusijos - Švedijos karuose, nuo 1793 metų - pasiuntinys Konstantinopolyje. 1799 - 1801 ir 1809 - 1812 metais, - Lietuvos generalgubernatorius, 1812 melais buvo paskirtas vyriausiuoju Rusijos armijos vadu kare su Napoleonu.

Aleksandras Siškovas (1754 - 1840) - rašytojas, kalbų žinovas, Rusijos Mokslų akademijos prezidentas, viceadmirolas, Valstybės Tarybos narys, švietimo ministras.

Enėja Silvijus Pikolominis (Pijus II, 1405 - 1464) viename iš savo istorinių veikalų rašė, jog Lietuvoje vedybiniai santykiai labai nepatvarūs, nes žmonos turi sugulovus, o jų vyrai į tai žiūri pro pirštus. Vis dėlto autorius neturėjo omenyje kokios nors konkrečios lietuvių šeimos.

Masonų ložės Lietuvoje ėmė kurtis antrojoje XVIII amžiaus pusėje, bet 1822 metų rugpjūčio 1(13) dienos Aleksandro I įsaku buvo uždraustos.

Karolis Moravskis (Morawski, 1767 - 1841) - Ignoto Moravskio ir Teofilės Radvilaitės sūnus, Lietuvos 2-ojo pėstininkų pulko vadas, vėliau - Rusijos armijos generolas majoras. 1812 metais kovojo Napoleono pusėje.

XVI amžiaus pradžioje Vilnius buvo apjuostas mūro siena, kurioje buvo 17 vartų. XIX amžiaus pradžioje siena buvo nugriauta. Pilies vartai išliko iki 1837 metų,

Jonas Rustemas (Rustem, 1770 - 1835) - dailininkas tapytojas, 1819 - 1826 metais vadovavo Vilniaus universiteto tapybos katedrai. Žymus portretistas, aktyvus Vilniaus masonų ložių narys.

karmazininis - taip buvo vadinami aukštos kilmės bajorai, turėję privilegiją nešioti karmazininės spalvos (skaisčiai raudonos) žiponus.

Ignotas Liachnickis (Lachnicki, 1755 - apie 1830) - Lenkijos kariuomenės pulkininkas, Gardino apskrities pasienio ginčų teismo prezidentas, Varšuvos Žemės ūkio draugijos narys. Priklausė kelioms Gardino ir Vilniaus masonų ložėms.

Komitetas buvo sudarytas (atlyginti Lietuvos gyventojams, kurie tiekė produktus Rusijos armijai) 1813 metais. Be I. Liachnickio, jam priklausė Adomas Chreptavičius, Mykolas Bobiatinskis, Vaitiekus Puslovskis, Tomas Umiastovskis, Antanas Chrapovickis ir kiti žymūs to meto veikėjai. Komitetas nustatė, jog 1812 metais Lietuva patyrė didžiulius nuostolius, bet Rusijos valdžia žalos taip ir neatlygino.

Antanas Chrapovickis (Chrapowicki) - S. Moravskio pamotės brolis; iš pradžių buvo Rusijos armijos karininkas, o 1812 metais - prancūzų sukurto Vilniaus municipaliteto narys. Po Napoleono karų netrukus vėl atgavo imperatoriaus malonę (tikriausiai per vedybinius ryšius). Aktyvus masonų ložių narys.

Radvilų komisija buvo sukurta 1814 metų pradžioje. Jos tikslas buvo sutvarkyti 1813 metais mirusio Domininko Radvilos palikimą. Veikė iki 1839 metų.

įlotas - vergas senovės Spartoje, didžiausios asmeninės priespaudos simbolis.

Bernardas ir Jonas Penčkovskiai (Pęczkowscy). Bernardas Penčkovskis (m. 1821 metais) - Lietuvos kariuomenės pulkininkas, „Uoliojo lietuvio" ir kitų masonų ložių narys.

Zakarijas Nemčevskis (Niemczewski, 1766 - 1820) - Vilniaus universiteto matematikos profesorius, 1817 - 1820-aisiais - Fizikos-matematikos fakulteto dekanas, masonas.

Jonas Znoska (Znosko, 1772 - 1833) - Vilniaus universiteto adjunktas, vėliau - politinės ekonomijos profesorius, nuo 1827 metų - Moralinių ir politinių mokslų fakulteto dekanas.

Mykolas Bobiatinskis (Bobiatyński) - 1803 - 1812 metais Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos viršininkas, 1813 - 1816 ir 1823 - 1824 metais - Vilniaus vicegubernatorius, vėliau - Gardino gubernatorius.

neįregistruoti dokumentai - turimi omenyje į teismo knygas neįrašyti (lenk. nieaktykowane) privataus pobūdžio dokumentai.

Pilypas Paracelsas (Paracelsus, tikr. Pilypas Teofrastas Bombastas fon Hohenheimas, 1493 - 1541) - šveicarų chirurgas, filosofas. 1526 1528 metais - Bazelio universiteto profesorius. Pirmasis pasaulyje pradėjo skaityti paskaitas gimtąja kalba.

Kasmetinis suvažiavimas, kuriame būdavo tvarkomi įvairūs prekybiniai ir turtiniai reikalai. Vilniaus kontraktai vykdavo šv. Jurgio dieną, t. y. balandžio 23-iąją.

Juozapas Gorskis (Gorski) - Vilniaus gubernijos maršalka (1830 - 1834), Rusijos dvaro iždininkas.

Stanislovas Duninas-Karvickis (Dunin-Karwicki) - Zitomyro apskrities dvarininkas. Dalyvavo antivyriausybinės Patriotinės draugijos veikloje, už tai maždaug 1825-aisiais buvo išsiųstas į Sibirą paprastu kareiviu. Mirė 1832 metais. Turėjo dukteris Kazimierą ir Eveliną.

Brigita Kašicaitė-Janavičienė (Janowiczowa z Kaszycovv) - Ukmergės stalininko Martinijono Janavičiaus žmona.

Ona Reutaitė-Goreckienė (Gorecka z Reuttôw), ? - 1829) - Vilniaus vaiskio, aktyvaus 1794 metų sukilimo dalyvio Valentino Goreckio žmona.

Juozapas Frankas (Frank, 1771 - 1842) - 1804 - 1823 metais Vilniaus universiteto patologijos ir praktinės medicinos profesorius. Jo dėka universitete suklestėjo medicinos mokslas. Nepaprastos erudicijos žmogus, puikių Vilniaus prisiminimų autorius.

kaip neturintys pilietybės, negalėjo būti bajorais - turimi omenyje žmonės, kurių užsienio šalies bajorystė nebuvo patvirtinta jokiu seimo nutarimu.

Konstantinas Giedraitis (Giedroyč, 1805 - 1844) - Valstybės Sekretoriato Lenkijos Karalystei narys Peterburge, Rusijos rūmų iždininkas.

Jokūbas Falkovskis (Falkowski, 1778 - 1836) - dominikonas, Vilniaus universiteto Teologijos fakulteto auklėtinis, vėliau - mokytojas įvairiose mokyklose. Vienas geriausių ano meto pamokslininkų.

Pandektai, arba digestai - susistemintas Romos teisininkų kurinių rinkinys.

išimtinės dokumentas - testamentinė sutartis tarp dviejų asmenų, pagal kurią palikimas yra pripažįstamas tam, kuris pergyvens palikimo užrašytoją.

Pudas - senovinis svorio matas, lygus 40 svarų, arba 16,3805 kg.

Teresė Druckytė-Liubeckytė-Scipio (Scipio, Scipionowa z Druckich-Lubeckich) - Lydos seniūno, grafo Juozapo Scipio del Campo žmona.

Užupio vienuolės - turimos omenyje vienuolės bernardinės, kurioms Vilniuje priklausė vienuolynai prie šv. Mykolo bažnyčios ir Užupyje.

Lybošiutcas (Lieboschūtz, Lejboszyc, Liboszyc, ? - 1824) - garsus Vilniaus gydytojas, vienas iš Vilniaus Medicinos draugijos įkūrėjų.

Motiejus Barankevičius (Barankiewicz, ? - 1829) - medicinos daktaras, chirurgas, Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės gydytojas, kelių medicinos veikalų autorius.

Tomas Umiastovskis (Umiastowski, ? - 1822) - Lydos žemės teismo, vėliau, - Vilniaus Vyriausiojo Tribunolo sekretorius, nuo 1792-ųjų Ašmenos žemės teismo sekretorius. Aktyviai dalyvavo 1794 metų sukilime. Po sukilimo emigravo.

Antanas Goreckis (Gorecki, 1787 - 1861) studijavo Vilniaus universi tete, dalyvavo 1812 metų kare Napoleono pusėje, taip pat 1830 - 1831 metų sukilime. Po sukilimo numalšinimo emigravo.

Jonas Leonas Kozetulskis (Kozietulski, 1781 - 1821) - aktyvus Napo leono žygių dalyvis. 1811 metais jam buvo suteiktas Prancūzijos imperijos barono titulas. Ypač pasižymėjo 1812 - 1814 metų kampanijose.

Tadas Liudvikas Zambžickis (Zambrzycki, 1805 - 1834) - aktyvus 1830 - 1831 metų sukilimo dalyvis. Po sukilimo emigravo į Pranai-zija.

Liudvikas Henrikas Bojanus (Bojanus, 1776 - 1827) - vokiečių kilmės medicinos profesorius, Jono Franko mokinys. 1806 metais ėmė vadovauti Vilniaus universiteto veterinarijos katedrai, taip pat dėstė lyginamąją anatomiją.

Fiorentinis (Fiorentini) - garsus ano meto Vilniaus galanterijos parduotuvės savininkas. Ten paprastai lankydavosi tik aukštuomenė.

Emė (Emme, Ema) - Naugarduko gydytojas, aistringas lošėjas.

Apolinara Zabaltė-Pliaterienė (Platerowa z Zab6w, ? - 1847) - Kazimiero Pliaterio, Dusetų savininko, aktyvaus 1812 metų karo dalyvio, žmona.

Tadas Žaba (Zaba) - Polocko vaivada, senatorius, turtuolis. Garsėjo savo pasipūtimu, ūmiu charakteriu ir žiaurumu.

Paktolas - upė Mažojoje Azijoje, garsėjusi aukso smiltimis, kurias išplukdydavo jos vandenys.

Ignotas Tyzenhauzas (Tyzenhauz, ? - 1822) - 1812 metais prancū'.ų administracinės valdžios atstovas Lietuvoje.

Flažoletas - senovinė fleita su antgaliu.

Nepotizmas - tarnybinės padėties naudojimas giminėms proteguoti.

Ispravnikas - apskrities policijos valdininkas Rusijos imperijoje.

1818 metais medicinos daktaras Jokūbas Šimkevičius (Szymkiewicz, 1775 - 1818), Vilniaus universiteto profesorius, vienas iš Subravcų draugijos leidinio „Wiadomošci Brukowe" redaktorių, masonų ložės „Uolusis lietuvis" narys, parengė masonų ložių reformos projektą. Buvo siūloma panaikinti daugumą paslaptingų ritualų, pamažu legalizuoti

Mykolas Riomeris (Römer, 1778 - 1853) - Vilniaus Vyriausiojo teismo prezidentas, „Uoliojo lietuvio"- ložės vadas. Už priklausymą Patriotinei draugijai buvo nuteistas keleriems metams kalėti tvirtovėje, o po to ištremtas į Voronežą, kur išbuvo iki 1832 metų; Ignotas Zaviša (Zawisza) - Kauno bajorų maršalka; Ignotas Strumila (Strumilio); Karolis Vagneris (Wagner) - aktyvus masonų ložių narys; Tomas (Antanas?) Čarkovskis (Czarkowski) ; Karolis Prozoras (Prozor) - Lietuvos didysis stovyklininkas, aktyvus T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, 1812 metų prancūzų administracijos narys Lietuvoje. Visi buvo teisti ir ištremti už veiklą Patriotinėje draugijoje.

S. Moravskis, Paryžiuje mirus jo pusseserei Fatimai Semaškaitei, paveldėjo 80 tūkstančių frankų dydžio palikimą. Šiuo tikslu 1833 metais jis viešėjo Paryžiuje. 1835 metais S. Moravskis vėl kreipėsi į vyriausybę, prašydamas išvykti ir galutinai sutvarkyti palikimo reikalus, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Steponas Grabovskis (Grabowski, ? - 1847) - aktyvus 1794 metų sukilimo dalyvis. Po sukilimo numalšinimo buvo kalinamas. Paleistas Povilo I dekretu. Nuo 18)5 metų dirbo Karo ministerijoje, nuo 1825-ųjų - Valstybes Sekretoriate Lenkijos Karalystei. Tikrasis slaptasis tarėjas.

Paulina Cechanoveckytė (Ciechanowiecka) vėliau ištekėjo už Konstantino Tiškevičiaus.

Mauricijus de Saxe („marechal de Saxe", 1696 - 1750) - Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II nesantuokinis sūnus, garsus prancūzų karvedys.

Mikalojus Dolgorukis valdė Lietuvą 1831 - 1840 metais. S. Moravskio pateiktą kunigaikščio charakteristiką patvirtina ir kiti šaltiniai.

Už pastangas kovojant su choleros epidemija Rusijoje S. Moravskis buvo apdovanotas trečiojo laipsnio šv. Onos ordinu. 1838 metais, kai atsistatydino iš valstybinės tarnybos, jam buvo suteiktas ketvirtojo laipsnio šv. Vladimiro ordinas.

Ignotas Turkulis (Turkull, 1797 - 1857) - nuo 1812 metų - Valstybės sekretoriato Lenkijos Karalystei kanceliarijos direktorius, nuo 1832-ųjų - grafo S. Grabovskio pavaduotojas, Valstybės Tarybos, Ministrų Tarybos narys.

Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (Drucki-Lubecki, 1778 - 1846) Peterburgo kadetų korpuso auklėtinis, aktyvus Lenkijos Karalystės reikalų gynėjas Peterburge, nuo 1816-ųjų - Gardino, o vėliau - Vilnius gubernatorius, žymus finansų reikalų žinovas. Po 1830 - 1831 metų, būdamas prorusiškos orientacijos, visam laikui apsigyveno Peterburge.

Kožuchovskis (Kožuchowski) - Stefanijos ir Liudviko Vitgenšteinų patikėtinis. Jo dėka labai sėkmingai buvo sutvarkyti šios šeimos, finansiniai reikalai.

Povilas KIseliovas (1788 - 1872) - Rusijos valstybės veikėjas, ministras, Mikalojaus I favoritas, Sofijos Potockytės vyras. 26 (p. 87)

Konstantinas Liubomirskis (1786 - 1870) - Rusijos armijos generolas majoras, 1841 metais - Voluinės bajorų maršalka. Dalyvavo 1812 metų kare Rusijos pusėje. 1830 - 1831 metų sukilimo metu, nenorėdamas kovoti prieš sukilėlius, pasitraukė Į atsargą, dėl to pelnė didelę Mikalojaus I nemalonę. 23 (p. 93)

Nagurskiai (Nagurscy) - Žemaitijos bajorų giminė. Kajetonas . Nagurskis - Šiaulių vėliavininkas, Žemaitijos pokamorė. Jonas Nagurskis - Ketverių metų seimo (1788 - 1792) pasiuntinys. Abu pasižymėjo patriotine veikla paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais. K- Nagurskis aktyviai dalyvavo 1794. metų sukilime.

Joana Karpytė (Karpówna, 1779 - ?) ištekėjo už 1812 metų kampanijos dalyvio Mykolo Tiškevičiaus. J. Karpytė-Tiškevičienė garsėjo visoje Lietuvoje savo šykštumu.

Kristupas Vilhelmas Hufelandas (Hufeland, 1762 - 1836) - vienas garsiausių ano meto vokiečių gydytojų. Jenos ir Berlyno universitetų medicinos profesorius. . .

Pigmalionas - mitinis Kipro karaliaus, kuris pamilo saro paties rankomis nukaltos gražios moters statulos atvaizdą. Pigmaliono paprašyta, deivė Afroditė atgaivino skulptūrą. Karalius gražiąją moterį pavadino Galatėja ir ją vedė.

Liudvikas Pacas (Pac, 1780 - 1835) - garsiosios Pacų giminės atstovas, didžiulių turtų paveldėtojas. 1812 metais įstojo į Napoleono gvardiją. Buvo paskirtas imperatoriaus adjutantu. 1815 metais po amnestijos grįžo į tėvynę. Dalyvavo 1830 - 1831 metų sukilime. Po sukilimo numalšinimo emigravo.

Leontijus Benigsenas (Bennigsen, 1745 - 1826) - vokiečių kilmės rusų generolas. Dalyvavo malšinant 1794 metų sukilimą. 1798 metais pateko į Povilo I nemalonę ir buvo išsiųstas į Kaukazą. Dalyvavo sąmoksle prieš Povilą I - pasmaugė jį savo rankomis. Jo, vienintelio iš sąmokslininkų, naujasis imperatorius Aleksandras I nepašalino iš savo aplinkos. 1801 - 1806 metais L. Benigsenas buvo Vilniaus generalgubernatorius. Išgarsėjo kare prieš Napoleoną. 1818 metais pargrįžo į Vokietiją.

Džianas Rinaldas Monaldescho - italas, Švedijos karalienės Kristinos numylėtinis. 1657 metais buvo įtartas išdavyste ir savo globėjos įsakymu nužudytas.

Mykolas Kleopas Oginskis (Oginski, 1765 - 1833) - grafas, kompozitorius, politinis veikėjas, Vilniaus universiteto garbės narys. Dalyvavo Ketverių metų seimo veikloje. Nuo 1789 metų buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės pasiuntinys Olandijoje, 1793 - 1794 metais - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas. Aktyviai dalyvavo 1794 metų sukilime. Po sukilimo numalšinimo emigravo. 1802 metais grįžo į Lietuvą. Suartėjo su Aleksandru I. 1811 metais imperatoriui parengė Lietuvos valstybės atkūrimo projektą. Nuo 1823 metų gyveno Florencijoje.

Amelija Oginskytė-Zaluskienė (Zatuska z Oginskich) - Upytės maršalkos, aktyvaus 1830 - 1831 metų sukilimo dalyvio, vėliau politinio veikėjo emigracijoje Karolio Zaluskio žmona. Be Amelijos, Mykolas Kleopas Oginskis ir Marija de Neri dar susilaukė sūnaus Irenėjaus bei dukterų Emos ir Idos.

Mamalyga - italų nacionalinis patiekalas, .pagamintas iš kukurūzų arba kaštonų miltų, aliejaus ir parmezano.

Irenėjas Oginskis (Oginski, 1808 - 1863) - slaptasis tarėjas, Rusijos dvaro iždininkas ir imperatorienės rūmininkas, Raseinių apskrities bajorų maršalka, Kauno mokyklų kuratorius. 1859 metais Rietave savo valstiečiams įsteigė agronomijos mokyklą, ligoninę, našlaičių namus. Jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas buvo paskutinieji Oginskių kunigaikštiškos giminės atstovai.

Eksdivizija - žemės nuosavybės padalijimas kreditoriams.

... Tadas ir Ksaveras Oginskiai (Oginscy). Ksaveras Oginskis (? - 1837) priklausė slaptosioms Varšuvos studentų organizacijoms. 1820 metais mėgino užmegzti ryšius su Vilniaus universiteto filomatiškomis organizacijomis.

Grigaliaus palikuonis - tai yra Lietuvos lauko etmono, Žemaitijos seniūno Grigaliaus Antano Oginskio (Oginski, ? - 1709) palikuonis. 1700 metais G. A. Oginskio vadovaujama konfederatų kariuomenė prie Valkininkų sumušė Sapiegų kariuomenę. Per Siaurės karą (1700 - 1721) kovojo su švedais ir jų sąjungininkais Sapiegomis.

Petras Liudvikas Palenas (Pahlen, 1745 - 1826) - generolas majoras, 1769 metais dalyvavo Rusijos - Turkijos kare. 1795 metais buvo Kuršo generalgubernatorius. Povilo I laikais tapo žymiu valstybės pareigūnu. 1798 metais buvo paskirtas Peterburgo kariniu gubernatorium, rūpinosi imperatoriaus šeima. Dalyvavo sąmoksle prieš Povilą I. Aleksandro I valdymo metais buvo nušalintas nuo visų pareigų ir ištremtas į savo dvarą, kur ir mirė.

Platonas Zubovas (1767 - 1822) - Rusijos imperatoriaus gvardijos poručikas, vėliau - Kotrynos II favoritas, kunigaikštis, ėjęs aukštas pareigas imperijoje, tapęs didžiulių dvarų Kurše ir Lietuvoje savininku. Kartu su broliu Valerijonu dalyvavo sąmoksle prieš Povilą I. Aleksandro I valdymo metais buvo nušalintas nuo aktyvios politinės veikios. Paskutinius metus praleido savo milžiniškuose dvaruose.

Valerijonas Zubovas (1771 - 1804) - jaunesnysis Platono Zubovo brolis, 1792 metais gavęs generolo majoro laipsnį. Dalyvavo malšinant 1794 metų, sukilimą ir sąmoksle prieš Povilą I. Aleksandro 1 valdymo metais buvo Valstybės Tarybos narys.

Marijona Korvelytė-Moravskienė (Morawska z Korwell6w, apie 1765 - apie 1823) - reto grožio talentinga aktorė, viena iš Lietuvos profesionaliojo teatro kūrėjų. Nuo 1791 metų vaidino savo vyro Dominyko Moravskio trupėje Vilniuje, Gardine, Lvove, o 1801 - 1805 metais pati vadovavo šiai trupei. 1810 metais Vilniuje sudarė naują trupę. Daug gastroliavo. Plataus diapazono aktorė. Vilniuje gyveno puikiuose namuose Trakių gatvėje.

...Rozalija Bžostovskytė-Pliaterienė (Plate-rowa z Brzostovvskich), Jono Liudviko Pliaterio (? - 1736) žmona.

Garsi prancūzų aktorė Margarita Zozefina Wenmer (1787 - 1867), Napoleono bičiulė, teatro pasaulyje žinoma M-lle Georges vardu.

Simonas Zoričius - serbų kilmės Kotrynos II favoritas, husarų pulko majoras. Po pirmojo Lenkijos - Lietuvos valstybės padalijimo jam buvo dovanotas Šklovo dvaras, konfiskuotas iš kunigaikščių Čartoriskių. Garsėjo plačiai gyvendamas ir ypač švaistydamas pinigus.

Konstantinas Pranciškus Volni (Volney, 1757 - 1820) - prancūzų filosofas, istorikas, lingvistas.

Vežulinas - Rusijos armijos pulko vadas, kurį generalgubernatorius M. Chrapovickis pasiuntė malšinti sukilimą Ašmenos apskrityje. 1831 metų balandžio 14 dieną įvyko mūšis su sukilėlių armija, kuriame Vežulinas pasižymėjo ypatingu žiaurumu.

Jurgis Soroka (Soroka, apie 1750 - 1831) - kunigaikščio Adomo Čartoriskio arklidininkas, kavalerijos karininkas. 1787 - 1790 metais tvarkė Čartoriskių reikalus Lietuvoje. Vėliau apsigyveno dvare Ašmenos apskrityje. 1831 metais vadovavo sukilėlių sukurtai administracinei valdžiai Ašmenos apskrityje. 1831 metų lapkritį mirė Vilniaus kalėjime.

Felicijonas Benkunskis (Bienkunski) - Stanislovo Augusto iždininkas. Garsėjo savo ypatingu polinkiu bylinėjimuisi.

Ekspulsija - iškraustymas iš dvaro.

Aleksandras ir Povilas Vojelkai ('Woelkowie) - Vilniaus vaistininko sūnūs, Vilniaus universiteto medicinos mokslo daktarai. Aleksandras Vojelkas (1801 - 1869) dėstė mediciną Vilniaus universitete, o po to - Medicinos-chirurgijos akademijoje. Garsus Vilniaus akušeris.

Karolis Pšezdzeckis (Przeždziecki); - Smurgainių savininkas, 1812 metų karo dalyvis Napoleono pusėje, Ašmenos apskrities sukilėlių vadas 1830 - 1831 metų sukilimo metu. Po sukilimo emigravo. Mirė 1832 metais Karaliaučiuje.

Antanas Giedraitis (Giedroyč) - Vilniaus gubernijos ribų teismo prezidentas, kunigaikščio Stepono Giedraičio auklėtinis.

Gabrielius Oginskis (Oginski, 1784 - 1842) - Ignoto Oginskio sūnus, didžiulio turto paveldėtojas, 1812 metų karo dalyvis, vienas iš 1830 - 1831 metų sukilimo vadų. Po sukilimo pralaimėjimo emigravo j Paryžių. 1840 metais grjžo į Lietuvą, bet buvo kalintas ir netrukus mirė.

Mikalojus Mianovskis (Mianowski, 1783 - 1843) - gydytojas, akušeris, fiziologas, 1810 - 1816 metais Vilniaus universitete dėstęs fiziologiją, 1812 - 1815 - dar ir anatomiją. 1817 - 1832 metais Vilniaus universiteto, o 1832 - 1842 metais Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos akušerijos katedros vedėjas. 1832 - 1833 metais Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos rektorius. Priklausė masonų ložei „Uolusis lietuvis".

...Benediktas Vereščinskis (Wereszczynski) - Upytės apskrities bajoras, masonų ložės „Uolusis lietuvis" narys.

Dmochovskis (Dmochowski) - Mogiliovo arkivyskupo ir Romos katalikų bažnyčių metropolito Rusijos imperijoje Kazimiero Dmochovskio brolis.

Jubiliatas - vienuolis, išbuvęs vienuolyne penkiasdešimt metų.

Ignotas Chackevičius (Chackiewicz, Chadzkiewicz, Chodžkiewicz, Hadzkievvicz, apie 1760 - 1820(1823?) - garsus avantiūristas, kortuotojas, sukčius ir pokštininkas. Tarnavo Rusijos armijoje, vėliau dalyvavo T. Kosciuškos sukilime. Emigracijoje kovėsi lenkų legionuose Italijoje. Vėliau grįžo į tėvynę. Dalyvavo įvairiose finansinėse ir politinėse aferose. Per tas aferas atsidūrė Kijevo kalėjime, o 1815 metais buvo ištremtas į Viatką, kur ir mirė.

... vokiečių rašytojo Kristijono Augusto VuIt pijaus (Vulpius, 1762 - 1827) apsakymo herojus Rinaldo Rinalldini.

Plėšikų gaujos vado Mikelės Peco (Pezz) pravardė. Vėliau jis tarnavo Neapolio karaliui Ferdinandui.

Jonas Tadas Bulharinas (Bulharin, 1789 - 1859) - rusų literatas ir žurnalistas, kilęs iš Minsko gubernijos. Dirbo Rusijos švietimo ministerijoje valdininku specialiems reikalams. Slaptosios policijos agentas.

Juozapas Senkovskis (Sękowski, 1800 - 1858) - žymus orientalistas, Vilniaus universiteto profesorių G. E. Grodeko ir J. Lelevelio mokinys. 1819 - 1820 metais buvo išsiųstas į Rytus studijuoti kalbų. Nuo 1822 metų Rytų kalbų profesorius Peterburgo universitete. Garsėjo savo prorusiška orientacija. Išsamų J. Senkovskio portretą S. Moravskis nupiešė kitoje savo knygoje, skirtoje Peterburgo laikų prisiminimams (Morawski S. W Peterburku. 1827 - 1832. - Poznan, 1928. - S. 23 - 45.).

Džovanis Džakomas Kazanova (Casanova, 1725 - 1798) - italų rašytojas, rašęs prancūziškai. Avantiūristas, daug kartų kalintas, pažįstamas su žymiais ano meto žmonėmis. Garsių memuarų autorius.

Turimas omenyje žymus albanų sukilimo prieš turkus vadas Jurgis Kastriotas Skanderbergas (Skanderberg, apie 1403 - 1468).

Diogenas Sinopietis (Diogenes Sinopeus, apie 404 - 323 m. pr. m. e.) - graikų filosofas. Pripažino vien tik jutimiškai suvokiamos atskirybės egzistavimą, niekino civilizaciją, kultūrą ir kvietė žmoniją grįžti į pirmykštį būvį.

Luisas Dominykas Kartušas (Cartouche) - garsus prancūzų plėšikas, nužudytas 1721 metais Paryžiuje.

Paulina Montvilaitė-Bobiatinskienė (Bobiatyńska z Montwiłłów, 1787 - 1820) - Mykolo Bobiatinskio, 1813 - 1816 metais Vilniaus vicegubernatoriaus žmona.

Amelija Sapiegaitė-Jelskienė (Jelska z Sapiehów, ? - 1835) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono ir kanclerio Aleksandro Sapiegos duktė, aktyvaus 1794 metų sukilimo organizatoriaus, 1812 metų kampanijos dalyvio Pranciškaus Jelskio žmona.

L. Chackevičius turėjo du sūnus: vyresnysis tarnavo pulkininku Rusijos armijoje, o jaunesnysis, Vladislovas, buvo inžinierius, orientalistas, rašytojas. Tikriausiai čia turima omenyje vyresnysis I. Chackevičiaus sūnus.

Stanislovas Rosolovskis (Rosolowski, 1797 - 1855) - gydytojas ir poetas, Vilniaus universiteto auklėtinis, medicinos mokslų daktaras. Pastoviai gyveno Vilniuje.

Juozapa Leduchovska (Ledöchowska z Truskolaskich, 1780 - 1847) - viena žymiausių lenkų dramos aktorių.

Ignotas Verovskis (Werowski, 1783 - 1841) - aktorius, 1821 - 1822 metais vaidinęs Vilniuje, vėliau dirbęs Varšuvos Nacionaliniame teatre. Eruditas, bibliofilas, rašytojas.

Kučinskienė (Kuczyiiska.) - gana talentinga ir populiari aktorė. S. Moravskio duota jos charakteristika neatitinka kitų ano meto veikėjų prisiminimuose pateiktų duomenų.

Adomas Giunteris (Günter von Heildefsheim) - paskutinis Mykolo Giunterio giminės palikuonis, 1812 metų prancūzų administracinės valdžios narys Minske, Vilniaus Labdarybės draugijos prezidentas, garsios ano meto memuaristės Gabrielės Puzinienės (Puzynina) tėvas.

Anupras Kopčinskis (Kopczytiski, 1735 - 1817) - pijoras, lenkų kalbos gramatikos ir kitų kalbotyros darbų autorius.

Liudvikas Osinskis (Osinski, 1775 - 1838) - poetas ir kritikas, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos sekretorius, Varšuvos universiteto visuotinės literatūros profesorius.

Jouy, arba Viktoras Juozapas d'Etienne (1764 - 1846) - tragedijų, komedijų ir operų libretų autorius.

Oranžadas - gaivinantis gėrimas, pagamintas iš trintų migdolų ir cukraus.

Juozapas Zavadzkis (Zawadzki, 1778 - 1838) - garsus Vilniaus leidėjas ir knygyno savininkas, įsikūręs Lietuvoje 1803 metais. 1805 metais perėmė Vilniaus universiteto spaustuvę, sujungė ją su savąja ir įkūrė Zavadzkio knygų leidyklą (1805 - 1939). Vilniaus universitetui leidus, spausdino ir nustatyta kaina pardavinėjo vadovėlius, knygas, kalendorius. 1828 metais neteko spaustuvininko titulo ir turėjo išsikelti iš universiteto patalpų. Turėjo knygynus Vilniuje, Varniuose, Varšuvoje. Zavadzkio spaustuvė išleido daugybę leidinių, taip pat lietuviškų. Iš pastarųjų galima paminėti M. Valančiaus „Žemaičių vyskupystę", L. Ivinskio kalendorius.

Jonas Reneras (Renner) - 1826 metais muzikos mokytojas Vilniaus universitete. Talentingas muzikas, bet silpnavalis žmogus.

Hektoras Berliozas (Berlioz, 1803 - 1869) - prancūzų kompozitorius, dirigentas, prancūzų romantinės muzikos pradininkas.

Jonas Fyldas (Field, 1782 - 1837) - airių kompozitorius, virtuozas. Nuo 1822 metų gyveno Maskvoje.

Ignotas Šidlovskis (Szydlowski, 1793 - 1846) - Vilniaus universiteto auklėtinis, filosofijos magistras. Iš pradžių dirbo Svisločės, o po to - Vilniaus gimnazijoje. Subravcų draugijos narys, įvairių anuometinių Vilniaus periodinių leidinių bendradarbis ir redaktorius. Talentingas prozaikas, poetas, vertėjas.

Jonas Baptistas Ruso (Rousseau, 1671 - 1741) - žymus XVIII šimtmečio prancūzų lyrikas.

S. Moravskio informacija klaidinga. Abramovičiai (Abramowicze, Abrahamowicze) buvo sena lietuvių bajorų giminė, dar XVI amžiuje Įsikūrusi Ašmenos apskrityje. Mikalojus Abramovičius (Abramowicz, 1788 - 1835) - 1812 metų kampanijos dalyvis Napoleono pusėje, vėliau dalyvavęs ir visose 1813 - 1814 metų kampanijose. Grįžęs į tėvynę, vedė Emiliją Bachminskytę-Cichockienę (Cichocka z Bachminskich) ir tapo Vilniaus apskrities bajorų maršalka, Rusijos dvaro iždininku. Garsėjo savo išdavystėmis, taip pat ir filomatų proceso metu. Jo savižudybės aplinkybės labai neaiškios. Ignotas Abramovičius (Abramowicz, 1793 - 1867) - Mikalojaus brolis, 1809 - 1814 metais kovėsi Napoleono pusėje. Grįžęs iš Prancūzijos, įsteigė masonų ložę „Sokrato mokykla". 1818 metais neteko turto ir įstojo į Rusijos armiją, kur greitai padarė karjerą ir iki pat 1861 metų užėmė įvairias aukštas pareigybes Rusijos administracijos struktūrose. Garsėjo šnipinėjimu, išdavystėmis ir prorusiška veikla. S (p. 164)

Kazimieras Kontrimas (Kontrym, 1777? - 1836) 1803 - 1808 ir 1814 - 1825 melais dirbo Vilniaus universiteto bibliotekininko padėjėju. 1808 - 1814 metais - universiteto sekretorium. Vienas iš Subravcų draugijos, Vilniaus spaudos draugijos, Nepasiturinčių mokinių pagalbos draugijos kūrėjų, prisidėjo prie masonų ložės „Uolusis lietuvis" reformos. 1822 metais buvo sudaręs projektą steigti Vilniaus universitete lietuvių kalbos katedrą. Aktyviai bendradarbiavo ano meto Vilniaus periodikoje. 1824 metais buvo pašalintas iš universiteto ir ištremtas iš Vilniaus. Dalyvavo 1830 - 1831 metų sukilime. 9 (p. 165)

Jonas Friderikas Volfgangas (Wolfgang, 1776 - 1859) - farmakologas. 1801 metais baigė Vilniaus universitetą. 1804 metais pradėjo dirbti universitete vaistinės vedėju, o 1807 - 1832 metais - farmacijos profesorius Vilniaus universitete, įsteigęs farmakologijos kabinetą ir farmacijos laboratoriją. Tyrė Vilniaus vaistinius augalus, Birštono mineralines versmes.

Ignotas Emanuelis Liachnickis (Lachnicki, 1793 - 1826) - filosofijos daktaras, „Pamiętnik Magnetyczny" (1816 - 1818) leidėjas, aktyvus Pranciškaus Mesmerio (Mesmer) gyvūnų magnetizmo teorijos šalininkas ir propaguotojas Lietuvoje.

Žegota - sulenkinta Igno arba Ignoto vardo forma. Emanuelis hebrajų kalba - „Dievas su mumis".

Antanas Dizma Liachnickis (Lachnicki) - Ukmergės stalininkas, Vilniaus maršalka. Be Emanuelio, turėjo dar du sūnus - Mykolą ir Romaną.

Antanas Pošmanas (Poschman) - garsus XIX amžiaus pradžios prancūzų mistikas.

Rose - Criox vardu iki XVIII amžiaus buvo vadinami visi iliuminatai, tai yra slapta draugija, puoselėjusi kosmopolitines ir antimonarchistines idėjas. Iliuminatai priskyrė sau savybę bendrauti su dvasiomis ir aukštesnį Dievo pažinimą. Masonija buvo tik pirmas iliuminatų laipsnis. XIX amžiuje Rose - Criox pavadinimas buvo vartojamas vienam iš masonų ložių įslaptinimo laipsniui apibrėžti (prancūzų - septintajam, škotų - aštuonioliktajam).

Andrius Sniadeckis (Šniadecki, 1768 - 1838) - Jono Sniadeckio, Vilniaus universiteto rektoriaus, brolis, medikas, biologas, chemikas, medicinos ir filosofijos daktaras. Dėstė Vilniaus universitete, o nuo 1832 metų - Vilniaus Medicinos - chirurgijos akademijoje. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį, laikomas biochemijos mokslo Lietuvoje pradininku.

Velička ir Bochnia - vietovės Lenkijoje, garsėjančios druskų telkiniais.

Agora (gr.) ir Įorum (lot.) - senovinio miesto centrinė aikštė, kurioje būdavo sudaromos prekybinės sutartys ir sprendžiami visuomeniniai reikalai.

Jokūbas Lensis (Lensy) - piešimo mokytojas Kauno gimnazijoje.

Simonas Lopata ((Lopata) - garsus ano meto Vilniaus advokatas.

Apie gydytoją Noimaną (Neumann) galima pasakyti labai nedaug. Istoriografijoje žinomas tik faktas, jog 1812 metais Noimanas buvo Vilniaus municipaliteto narys.

Pijorų kolegija buvo įsikūrusi Dominikonų gatvėje. Čia buvo ir pijorų vienuolynas. 1741 metais dėl jėzuitų intrigų kolegija buvo uždaryta ir vietoj jos įkurtas konviktas jaunuoliams. 1834 metais vyriausybė jį konfiskavo ir 1848 metais įkūrė Bajorų institutą.

Pranciškus Juozapas Gall'as (1758 - 1828) - vokiečių gydytojas, frenologijos kūrėjas.

Vaitiekus Puslovskis (Puslowski, 1762 - 1833) - Slonimo maršalka, Ketverių metų seimo pasiuntinys, tikrasis valstybės tarėjas, garsus finansistas, turtuolis.

Tomas Vavžeckis (Wawrzecki, 1754 - 1816) - Lenkijos armijos generolas, kilęs iš Breslaujos apskrities. Ketverių metų seimo pasiuntinys, aktyvus 1794 metų sukilimo dalyvis. Kai T. Kosciuška buvo paimtas į nelaisvę, tapo sukilėlių vadu. Po sukilimo dvejus metus buvo kalintas Peterburge. Vėliau jis, Povilo I amnestuotas, grįžo į Lietuvą. 1812-ųjų įvykių metais laikėsi prorusiškos orientacijos.

Jokūbas Jasinskis (Jasinski, 1759 ar 1761 - 1794) - 1790 metais buvo Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas, dėstęs fortifikaciją. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulkininkas, 1794 metais buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu. T. Kosciuškai pašalinus jį iš šių pareigų, išvyko į Varšuvą. Žuvo vadovaudamas Varšuvos priemiesčio Prahos gynybai.

Jokimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz, 1729 - 1812) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris, 1793 metais - kancleris. Ignoto Masalskio ir J. L. Chreptavičiaus siūlymu buvo įkurta Lenkijos ir Lietuvos valstybės Edukacinė komisija. 1791 - 1792 metais dirbo komisijoje, rengiančioje Lietuvos įstatymų sąvadą (vadinamąjį Stanislovo Augusto kodeksą), kuris turėjo pakeisti Lietuvos Statutą. Savo dvare Sčiorsuose turėjo sukaupęs vertingą biblioteką, paveikslų galeriją, archyvą. Sčiorsų bibliotekos rinkiniais naudojosi dauguma ano meto literatų ir istorikų.

Mykolas Jeronimas Bžostovskis (Brzosto\vski, 1762 - 1806) - Ketverių metų seimo pasiuntinys, aktyvus 1794 metų sukilimo dalyvis. Po 1795 metų - Užnerio apskrities maršalka. 1801 metais - Vilniaus gubernijos maršalka. Buvo vedęs J. L. Chreptavičiaus dukterį Ievą.

Jurgis Bialopiotrovičius (Biallopiotrowicz, 1740 - 1812) - Ketverių metų, seimo pasiuntinys, aktyvus 1794 metų sukilimo dalyvis. Prijautė Napoleono kampanijai. Aktyviai dalyvavo krašto visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo vadinamas „Lietuviškuoju Aristidu".

Kasparas Spurzheim'as (1776 - 1832) - gydytojas, vienas iš aktyviausių P. J. Gall'o sistemos šalininkų.

Simonas Malevskis (Malewski, 1759 - 1832) - Vilniaus universiteto teisės ir ekonomijos profesorius, 1816 - 1822 metais - rektorius. Dėstė logiką, prigimtinę ir tautų teisę, politinę ekonomiją. Puikus administratorius. Spausdintų veikalų (išskyrus straipsnius periodikoje) nepaliko. Filomato Pranciškaus Malevskio tėvas..

11 (p. 184)

Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Jundzill, 1761 - 1847) - pijoras, profesorius. Iš pradžių mokytojavo pijorų konviktuose Raseiniuose, Vilniuje ir Sčiucine. Studijavo Vilniaus universitete ir užsienyje (išklausė Jurgio Forsterio skaitytą botanikos kursą). Nuo 1792 metų dėstė botaniką Vilniaus universitete. Perorganizavo ir išplėtė Vilniaus universiteto botanikos sodą. Daugybės monografijų ir vadovėlių autorius.

Jonas Sniadeckis (Sniadecki, 1756 - 1830) - astronomas, matematikas, filosofas, Andriaus Sniadeckio brolis. 1806 - 1825 metais Vilniaus universiteto profesorius ir astronomijos observatorijos direktorius. 1807 - 1815 metais - Vilniaus universiteto rektorius. Daugelio literatūros ir filosofijos monografijų autorius;

Tadas Cackis (Czacki, 1765 - 1813) - istorikas, visuomenės veikėjas, Varšuvos mokslo bičiulių draugijos steigėjas, Poricke sukaupęs daug istorinių rinkinių. Lietuvos statutų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės istorijos tyrinėtojas. Susirašinėjo su D. Poška, domėjosi lietuvių kalba. Kremenece įkūrė licėjų, kurį norėjo pamažu perorganizuoti į universitetą. Kremenecą pavertė „miestu - mokykla", sukoncentravo jame Podolės, Voluinės ir Ukrainos intelektualinį gyvenimą.

Karolis Kačkovskis (Kaczkowski, 1797 - 1867) - garsus gydytojas, higienos profesorius Kremeneco licėjuje, vėliau - praktinės medicinos profesorius Varšuvos universitete. Aktyviai dalyvavo 1830 - 1831 metų sukilime. Po sukilimo gyveno Lvove, Odesoje. Vėliau įsikūrė dvare netoli Zitomyro. Puikių memuarų autorius.

Mykolas Fričinskis (Fryczyriski, 1792 - 1859) - garsus agronomas. Tobulinosi užsienyje. Mokytojavo Kremenece, vėliau dėstė agronomiją Vilniaus, universitete. 1832 metais, uždarius Vilniaus universitetą, nusipirko Pilaitės dvarą, jame ūkininkavo ir įsteigė keletą fabrikų.

Marijonas Piaseckis (Piasecki) - slaptųjų Vilniaus universiteto studentų organizacijų narys, teisininkas. Bausmės pavyko išvengti. Vėliau, kaip patikėtinis, tvarkė Peterburge daugumos Lietuvos piliečių juridinius turtinius reikalus ir iš to susikrovė .nemažus turtus.

Eligijus Piotrovskis (Piotrovvski) - teisininkas, Voluinės gubernijos dvarininkas, Zitomyro apskrities pakamarė, puikios bibliotekos savininkas.

Juozapas Možkovskis (Morzkowski) - juristas, savo darbu ir gabumais susikrovęs didžiulius turtus,

Petras Medekša (Medeksza) - S. Moravskio bendramokslis, 1842 metais paskelbęs Vilniuje poezijos rinkinį, kurį sudarė daugumos ano meto populiarių poetų eilės.

Leonas Borovskis (Borowski, 1784 - 1846) - Vilniaus universiteto ir Vilniaus dvasinės akademijos poezijos ir iškalbos profesorius, Subravcų draugijos narys, masonas, žymus vertėjas.

... Petras Bišpingas (Biszping) - Volkovysko apskrities maršalka. Buvo vedęs Juozapą Kickaitę (Kicka), su kuria turėjo keturias dukteris: Nataliją, Rožę, Liudviką ir Valeriją. Fortūnato Jurevičiaus meilės objektas buvo Natalija Bišpingaitė.

Fortunatas Jurevičius (Jurewicz, 1798 - 1827) - filaretas, vienas profesoriaus L. H. Bojanaus mokinių. 1823 - 1826 metais Vilniaus universitete dėstė zoologiją. Dėl nelaimingos meilės Natalijai Bišpingaitei išsikraustė iš proto ir 1827 metais nusiskandino.

Karolis Juslas Moišelis (Muyschel, 1799 - 1843) - filaretas, medicinos daktaras, Vilniaus Medicinos - chirurgijos akademijos profesorius. Stažavo užsienyje, o nuo 1832 metų dėstė anatomiją ir gyvulių chirurgiją. Puikus teoretikas ir praktikas.

Kristinas Veisas (Weiss, Weyss) - Vilniaus universiteto spaustuvės vedėjas, aktyvus Vilniaus masonų ložių narys.

Karbonarai (anglininkai) - slaptos politinės organizacijos Italijoje, susikūrusios 1806 metais, kai Neapolį valdė prancūzai. Organizacinės formos ir simbolika buvo pasiskolinta iš masonų. Vėliau karbonarų organizacijos ypač išplito kraštuose, kurie kovojo už nacionalinę arba politinę nepriklausomybę. 1822 metais imperatorius Aleksandras I uždraudė visas masoniškas organizacijas Rusijos imperijoje. Vilniaus filomatai buvo kai kurių Vilniaus masonų ložių nariai.

Mikalojus Novosilcevas (1761 - 1836) - vienas žymiausių ano meto Rusijos politinių veikėjų, dignitorius, senatorius. 1783 - 1796 metais tarnavo kariuomenėje ir dalyvavo slopinant 1794 metų sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje. Labai artimai bendravo su Aleksandru I, todėl 1801 - 1803 metais buvo imperatoriaus neoficialaus patariamojo komiteto narys, o 1804 - 1815 metais atliko įvairius diplomatinius pavedimus. Vakarų Europoje. 1803 - 1810 metais buvo Peterburgo Mokslų akademijos, prezidentas. 1813 - 1815 metais - Varšuvos kunigaikštystės valdymo laikinosios tarybos viceprezidentas, vėliau - vyriausiasis imperatoriaus delegatas prie Lenkijos Karalystės valdymo tarybos, nuo 1821 metų Rusijos vietininko Lenkijoje patarėjas. 1824 - 1830 metais - Vilniaus mokslo apygardos kuratorius. Vadovavo komisijai, kuri išaiškino slaptąsias Vilniaus universiteto studentų organizacijas. Intrigomis nušalinęs Adomą Čartoriskį, tapo Vilniaus universiteto kuratorium ir prisidėjo prie galutinio jo nuosmukio. Gyvenimo pabaigoje užėmė pačius aukščiausius postus imperijoje: jau 1832 metais buvo Valstybės Tarybos, o 1834 metais - Ministrų kabineto pirmininkas.

Juozapas Tvardovskis (Twardowski, 1786 - 1840) - matematikos profesorius, 1823 - 1824 metais - Vilniaus universiteto rektorius. 1807 metais baigė Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, gavęs filosofijos daktaro laipsnį. Vėliau apsigyveno savo dvare ir dirbo mokslinį matematiko darbą. Pinsko pakamaris, Minsko gubernijos mokyklų vizitatorius. Vilniaus universiteto kuratorius A. Čartoriskis J. Tvardovskio, kaip rektoriaus, dėka siekė universitete įvykdyti daug reformų. Prasidėjus universiteto studentų bylai, buvo suimtas ir kalintas. A. Čartoriskį nušalinus iš kuratoriaus pareigų, J. Tvardovskis atsistatydino, taip ir nepasiekęs universiteto reorganizacijos.

Aleksandras Rimskis-Korsakovas (1753 - 1840) - rusų generolas, vadovavęs 1799 metais Rusijos armijai mūšyje prie Ciūricho. 1806 - 1809 metais ir 1812 - 1830 metais buvo Lietuvos generalgubernatorius.

Mykolas Pliateris (Plater, 1807 - 1835) - Vilniaus gimnazijos mokinys, Tado Pliaterio ir Rachelės Kosciuškaitės sūnus. Po šių įvykių buvo teistas ir išsiųstas eiliniu į kariuomenę, kur ištarnavo iki 1830 metų,

Jonas Jankovskis (Jankowski) - Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakulteto studentas, filaretas. Tardomas atskleidė Filaretų draugijos egzistavimo faktą. Teismo sprendimu buvo išsiųstas Rusijos gilumon.

Karolis Moišelis ir Stanislovas Moravskis į Filaretų draugiją įstojo 1820 metų birželio mėnesį. Netrukus S. Moravskis tapo filaretų Medicinos skyriaus Mėlynosios draugijos vadovu.

Vincentas Lavrinovičius (Lawrynowicz) - 1805 - 1806 metais Gardino teismo prokuroras, nuo 1818 metų Vilniaus gubernijos tarėjas. Aktyvus masonų ložės „Sokrato mokykla" narys. Mirė staiga 1824 metų lapkričio mėnesį. Po Vilnių pasklido legenda, jog tai (kaip ir profesoriaus Augusto Bekiu mirtis) buvo Dievo bausmė už Vilniaus jaunimo persekiojimus.

Simonas Lavrinovičius (Lawrynowicz) - Kauno mokyklos prefektas S. Moravskio mokslo metais.

Teofilė Moravskytė-Radvilienė (Radziwillowa z Morawskich, 1791 - 1828) - Domininko Radvilos, mirusio 1813 metais, žmona, audringo likimo moteris. Mirė džiova Vilniuje.

Cechnickytė-Radvilienė (Radziwütowa z Czechnickich) - kito Domininko Radvilos (1747 - 1803), paskutiniojo Vilniaus vaivados, Mykolo Radvilos brolio, žmona.

Antanas Henrikas Radvila (Radziwill, 1775 - 1833) buvo vedęs kunigaikštytę Frideriką Liudviką, Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo II pusseserę. A. H. Radvilai buvo žymiausias ano meto proprūsiškos orientacijos atstovas Lenkijoje ir Lietuvoje. 1815 metais buvo paskirtas Poznanės kunigaikštystės vietininku.

Mykolas Radvila (1778 - 1850) - 1812 metų kampanijos ir 1830 - 1831 metų sukilimo dalyvis, kurį laiką vyriausiasis sukilėlių, kariuomenės vadas. Po sukilimo buvo teistas ir iki 1836 metų kalinamas,

Miulerių mūriniai namai stovėjo Šv. Trejybės gatvėje. Stanislovas Miuleris (Müller, 1786 - 1847) - Rusijos armijos kapitonas. Dalyvavo 1807 - 1808 metų kampanijoje. 1826 - 1828 metais Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje išspausdino dvitomį prancūzų - lenkų, o 1830 metais - lenkų - rusų kalbų žodynus. Anot kitų memuaristų, S. Miuleris buvo šviesaus proto ir geros širdies žmogus.

Gedulingos pamaldos už Pijų VIII (mirė 1823 metų rugpjūčio 2 dieną) Vilniuje prasidėjo spalio 8 dieną ir buvo laikomos iki pat spalio 16 dienos.

Tomas Žanas (Zan, 1796 - 1855) - poetas, tremtinys. Studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. Vienas iš Filomatų draugijos (1817 - 1823) steigėjų, nuo 1820 metų - Filaretų draugijos prezidentas. Priklausė ir kitoms slaptoms studentų organizacijoms, taip pat masonų ložei „Uolusis lietuvis" bei Subravcų draugijai. Teismo sprendimu buvo nuteistas metams kalėjimo ir nuolatiniam gyvenimui Rusijoje. Dešimt metų praleido Orenburge, kur daug nuveikė geologijos mokslo srityje. 1841 metais.grįžo į Lietuvą.

Adomas Mickevičius (Mickiewicz, 1798 - 1855) - poetas, tremtinys. Studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos, o vėliau Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Vienas iš Filomatų draugijos steigėjų. 1824 metais visam laikui paliko Lietuvą. 1824 - 1829 metais gyveno Peterburge, Maskvoje, Odesoje, lankėsi Kryme. 1829 metais išvyko i užsienį. Daugiausia gyveno Paryžiuje. Mirė 1855 metais Konstantinopolyje, palaidotas Krokuvoje.

Anupras Petraškevičius (Pietraszkiewicz, 1793 - 1863) Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus. Vienas, iš Filomatų draugijos steigėjų.. Dalyvavo ir kitų studentiškų organizacijų veikloje. 1821 - 1822 metais dirbo Liublino gubernijoje. Teismo nuosprendžiu buvo išsiųstas j Rusiją. 1824 - 1831 metus praleido Maskvoje. Buvo apkaltintas bandymu dalyvauti 1830 - 1831 metų sukilime ir nuteistas mirties bausme. 1832 metais mirties bausmė buvo pakeista tremtimi į Sibirą. 1832 - 1860 metais gyveno Tabolske. Tik 1860 metais grįžo į Lietuvą.

Jonas Čečiotas (Czeczot, 1796 - .1847) - poetas, tremtinys, A. Mickevičiaus jaunystės bičiulis. 1817 metais pradėjo studijuoti Vilniaus universitete, bet dėl lėšų stokos studijas nutraukė. Buvo vienas iš aktyviausių Filomatų draugijos ir kitų studentiškų organizacijų narys. Teismo nuosprendžiu bausmę atliko Kizylo tvirtovėje. Vėliau gyveno įvairiose Rusijos gubernijose. 1841 metais vėl grįžo į Lietuvą. 1841 - 1844 metais dirbo bibliotekininku Sčiorsuose, Chreptavičių dvare. Rinko ir skelbė baltarusių tautosaką. Paliko savo originalios kūrybos ir vertimų. Mirė Druskininkuose 1847 metais.

Feldjėgeris - Rusijos imperijos laikais vyriausybės kurjeris, savotiška žandaro atmaina.

Vincentas Bobinskis (Bobinski, 1798 - ?) - Vilniaus universiteto studentas, teisės kandidatas, filaretas. Priklausė Filaretų draugijos Teisės skyriui! 1824 metais dirbo generalgubernatoriaus kanceliarijoje Peterburge.

Juozapas Setkevičius (Szetkiewicz, 1795 - ?) - teisininkas, filaretas, kilęs iš Raseinių bajorų. 1824 metais dirbo finansų ministerijoje Peterburge.

Pranciškus Malevskis (Malewski, 1800 - 1870) - teisininkas, filomatas, artimas A. Mickevičiaus bičiulis, Vilniaus universiteto rektoriaus Simono Malevskio sūnus. Buvo ypatingas eruditas, vienas iš pagrindinių Filomatų draugijos steigėjų, įstatų projekto autorius. Turė ir didelę moralinę ir intelektualinę įtaką kitiems filomatams, ypač A. Mickevičiui. 1821 metais buvo išsiųstas tobulintis į užsienį. Prasidėjus filomatų teismo procesui, buvo suimtas Prūsijoje, o tardomas Varšuvoje. Teismo nuosprendžiu buvo ištremtas į Rusiją. 1834 metais buvo paskirtas Lietuvos Metrikos Senate (Peterburge) metrikantu. Jo padėjėjas buvo Simonas Daukantas. Kodifikavo Lietuvą liečiančius dokumentus.

Kazimieras Piaseckis (Piasecki, 1798 - 1882) - abiejų teisių kandidatas, advokatas. Teisę studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1819 metų Filomatų draugijos narys. Dalyvavo ir kitų filomatams pavaldžių organizacijų veikloje. Teismo sprendimu K. Piaseckiui buvo leisią pasilikti Vilniuje policijos priežiūroje. 1829 metais K. Piaseckis atsisakė advokatūros praktikos, o 1839 metais visam laikui apsigyveno Širvintų dvarelyje, pavertė jį pavyzdiniu. Ten įsteigė mokyklą, pastatė bažnyčią.

Juozapas Ježovskis (Ježov/ski, 1793? - 1855) - filologas, Horacijaus vertėjas, Filomatų draugijos prezidentas. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Teismo sprendimu buvo išsiųstas į Rusiją. Gyveno Peterburge, Odesoje. 1826 - 1827 metais profesoriavo Maskvos universitete. 1831 metais dėl ligos turėjo atsisakyti mokslinės veiklos. Paskutinius gyvenimo metus praleido viename iš Kijevo gubernijos dvarų, Sorokinaitė-Rogovskienė (Rogowska z Sorokinów) - A. Korsakovo adjutanto žmona. Vėliau ištekėjo už Juozapo Sulistrovskio.

Jonas Friderikas Niškovskis (Niszkowski, 1774 - 1816) - garsus chirurgas, Vilniaus universiteto auklėtinis, vėliau profesorius. 1802 - 1806 metais tobulinosi užsienyje. 1807 metais Vilniuje pradėjo dėstyti teorinę chirurgiją. 1809 metais ėmė vadovauti Vilniaus universiteto chirurgijos klinikai. Bičiuliavosi su Juozapu Franku.

Jonas Andrius Lobenveinas (Lobenwein, 1759 - 1820) - nuo 1787 metų - anatomijos ir fiziologijos profesorius Vilniaus universitete. Puikus organizatorius, pedagogas, daugelio teorinių darbų autorius.

Platonas Kukolnikas - slaptųjų jaunimo organizacijų tyrimo komisijos pirmininkas Kaune.

Markitantas - smulkus prekiautojas, seniau lydėdavęs kariuomenę žygiuose ir manevruose bei prekiavęs maistu, kareivių buities reikmenimis.

Karolina Hornienė (Hornowa) - Vilniaus civilinio gubernatoriaus Petro Horno žmona.

Vaclovas Pelikanas (Pelikan, 1790 - 1873) studijavo Vilniuje ir Peterburge. Vilniaus universitete dėstė chirurgiją, o vėliau ir anatomiją. 1826 - 1831 metais - Vilniaus universiteto rektorius. 1829 metais ėmė vadovauti Vilniaus Cenzūros komitetui. Karjerą padarė Mikalojaus Novosilcevo dėka. Iš esmės demoralizavo Vilniaus universitetą, toleravo ir skatino šnipinėjimą bei skundus. Iš pradžių jis, buvęs vienas iš populiariausių Vilniaus žmonių, ilgainiui pasidarė visų nekenčiamas. 1831 metais buvo priverstas visam laikui išvykti į Peterburgą,

Gotfrydas Ernestas Grodekas (Groddeck, 1762 - 1825) - 1804-1825 metais buvo graikų ir lotynų kalbų bei antikinės literatūros profesorius, Vilniaus universitete, Vilniaus universiteto bibliotekos vadovas. Daugybės literatūrologinių darbų autorius. Aktyvus Vilniaus masonų ložių narys.

Slaptųjų draugijų Vokietijoje narys Karolis Žandas (Sand) prieš garsųjį rašytoją Augustą Kocebiu (Kotzebue), kuris šnipinėjo Rusijos naudai, pasikėsino 1819 metų kovo mėnesį.

T. Žanas mirė 1855 metų liepos 19 dieną, taigi S. Moravskio memuarų rašymo metu dar buvo gyvas.

Tai buvo statistinė anketa, vadinamasis „Geografinis aprašas, arba instrukcija, kaip parengti parapijos aprašymą" (Opis jeograficzny, czyli Instrukcja dla ukladania opisu pafafii). Instrukciją parengė vienos iš elitinių, ypač slaptų Vilniaus studentų organizacijų - Bičiulių sąjungos - statistikos komitetas, kuriam vadovavo P. Malevskis. Instrukcijos pagalba buvo numatyta sukaupti žinias apie krašto realią padėti. Tai buvo vienintelis spausdintas slaptųjų Vilniaus studentų organizacijų dokumentas, kuris tapo svarbiausiu įkalčiu šioje byloje. Instrukcija buvo išspausdinta slapčia Bazilijonų spaustuvėje tik 200 egzempliorių tiražu.

Dalį filomatų archyvo A. Petraškevičius sugebėjo išgabenti iš Vilniaus ir paslėpti, tačiau kai kurie dokumentai buvo tiesiog sudeginti.

T. Žanas iš pradžių buvo įkalintas Lukiškių kalėjime. Ten pat kalėjo ir Kėdainių gimnazijos mokinys Jonas Molesonas. Gegužės mėnesį T. Žanas buvo pervežtas į Bazilijonų vienuolyną, kur kalėjo ir kiti slaptųjų studentų organizacijų nariai. Birželio mėnesį iš Pranciškonų vienuolyno čia buvo perkeltas ir J. Čečiotas.

Bijodamas kankinimų, nusišovė filaretas Kajetonas Pšeciševskis (Prze-ciszevvski).

Apie Kėdainių gimnazijos mokinio Jono Molesono (Molleson) „sąmokslą" M. Novosilcevą informavo rektorius J. Tvardovskis. 1824 metais į Kėdainius išvyko pats M. Novosilcevas, ir ten buvo sudaryta tyrimo komisija. Kaltininkai buvo išaiškinti, atgabenti į Vilnių, o Kėdainių gimnazija uždaryta. J. Molesonas ir dar vienas gimnazistas buvo nuteisti mirties bausme, bet vėliau bausmė buvo sušvelninta: abu nuteistieji buvo ištremti į Sibirą. Žiauriai nubausti ir kiti mokiniai.
J. Molesoną (Rolisono pavarde) pavaizdavo A. Mickevičius poemo/ „Vėlinės" trečiojoje dalyje.

Į Kauno mokyklos prefekto Stanislovo Dobrovolskio (Dobrowolsivi, ? - 1857) rankas pateko patriotinės eilės, kurias jis perdavė tyrimo komisijai. Kauno gimnazijoje buvo atliktas" tyrimas ir karo teismui atiduoti šie mokiniai: Simonas Olševskis (Olszewski), Dominykas Denbinskis (Dębiński), Anupras Micevičius (Micewicz), Juozapas Tovianskis (Towiatiski) ir Aleksandras Visockis (Wysocki). S. Olševskis ir D. Denbinskis iš pradžių buvo nuteisti myriop (vėliau bausmė pakeista).

Ministras pirmininkas ir Valstybės Tarybos pirmininkas (1831 metais) Viktoras Kočiubėjus mirė 1834 metais.

Aleksandras Kochovskis (Kachovskis) - Rusijos armijos generolas Kotrynos II laikais.

Sofija Chlopickytė (Chtopicka, 1812 - 1877) - rašytoja, publicistė. Kaip Levo Baikovo sužadėtinė, ji tapo A. Mickevičiaus poemos „Vėlinės" trečiosios dalies herojės Panelės prototipu. Iš pradžių labai smerkiama, antrą kartą ištekėjusi už Napoleono Klimanskio, karšto patrioto, visuomenės akyse reabilitavusi.

Levas Baikovas (1776 - 1829) - tikrasis valstybės tarėjas, M. Novosilcevo sekretorius, prisidėjęs tiriant Vilniaus studentų bylą. Vėliau vadovavo tyrimui, nukreiptam prieš Vilniaus masonus. Labai žemos moralės žmogus. Mirė prieš pat savo vestuves su S. Chlopickytė.

Jeronimas Botvinka (Botwinko) - Vilniaus gubernijos prokuroras. Jau 1795 metais buvo prorusiškos orientacijos. 1812 metais M. Kutuzovo pavedimu užsiiminėjo šnipinėjimu. 1816 metais buvo paskirtas Gardino gubernatorium, vėliau perkeltas į Vilnių. Pagarsėjo, ypatingu uolumu tiriant ir aiškinant įvairiausius nusikaltimus. Buvo labai proteguojamas M. Novosilcevo:

Petras Šlikovas - rūmų tarėjas, Vilniaus policmeisteris. Buvo vedęs Justiną Gorskytę.

Po Tilžės taikos (1807 m. liepos 7 d.) Karaliaučiuje buvo. įkurta prūsų patriotų draugija Tugendbund. Jos tikslas buvo kelti visuomenės moralę, žadinti patriotinius jausmus ir pamažu išsivaduoti iš prancūzų jungo. 1809 metais draugija buvo uždrausta, tačiau jos nariai tęsė nelegalią veiklą. 1815 metais Jenoje susibūrė studentų draugiją, pavadinta Burschenschaft, kuri perėmė Karaliaučiaus draugijos idealus. Prie Jenos organizacijos ėmė jungtis ktos studentų draugijos. Visų jų pagrindinis tikslas buvo politinė Vokietijos nepriklausomybė.

Henrikas Zevuskis (Rzewuski; 1791 - 1866) - labai konservatyviu politinių pažiūrų, prorusiškos orientacijos rašytojas, grafas. Priklausė vadinamajai Peterburgo koterijai.

Kiveris - kareiviška kepurė.

Vilniaus universiteto studento Edvardo Puljanovskio (Puljanowski) incidentas su gvardijos karininku Pelskiu įvyko 1822 metų kovo 4 dieną.

Kili memuaristai taip pat mini šį Pranciškaus Uzlovskio (Uztowski) incidentą su Rusijos armijos karininku, tačiau pateikia kitą pavardę - Tyzenhauzo (Tyzenhauz), o ne Diuklu (Ducloux).

Aliuzija į totorių chaną Batu, kuris XIII amžiuje įkūrė Aukso Ordą, valdžiusią Rusią porą šimtų metų.

Arsenijus Zakrevskis (Zakrewski, 1783 - 1865) - 1828 - 1831 metais vidaus reikalų ministras. 1830 - 1831 metais, choleros siautėjimo metais, neparodė deramos energijos, todėl buvo priverstas atsistatydinti. 1848 - 1859 metais buvo Maskvos gubernatorius.

Juozapas Šležanovskis (Šležanowski), Stanislovas (1803 - ?) ir Steponas (1807 - ?) Makoveckiai (Makovvieccy), studijavę Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete, buvo kilę iš Mogiliovo gubernijos.

Obronpalskis (Obrąpalski) neminimas išlikusioje filomatų archyvo medžiagoje.

Juozapas Kovalevskis (Kowalewski, 1801, - 1878) - unitų šventiko sūnus, vienas iš pagrindinių Filomatų draugijos narių. Studijavo Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. 1820 metais baigė universitetą filosofijos kandidato laipsniu. Po studijų dėstė lenkų ir lotynų kalbas. Teismo nuosprendžiu buvo perkeltas į Kazanės universitetą. 1828 - 1831 metais keliavo po Sibirą ir Tolimuosius Rytus, studijavo Rytų kalbas. 1837 metais tapo ordinariniu Kazanės universiteto profesorium, Peterburgo Mokslų Akademijos nariu korespondentu. 1844 - 1849 metais išleido trijų trūkstančių puslapių apimties mongolų - rusų - prancūzų kalbų žodyną, išgarsinusį jį pasaulyje. 1860 metais tapo Kazanės universiteto rektorium, o 1862 metais persikėlė į Varšuvą.

Feliksas Kulakovskis (Kulakowski, 1798 - 1831) - filosofijos kandidatas, filaretas. Teismo nuosprendžiu buvo išsiųstas į Kazanę, kur studijavo Rytų kalbas.

Stanislovas Lukaševskis (Lukaszewski) arba Hilaras Lukaševskis - abu teisės fakulteto studentai, filaretai. Teismo sprendimu Hilaras Lukaševskis, vienas iš Filaretų draugijos vadovų, buvo ištremtas j Rusijos gilumą.

Teodoras Lozinskis (Lozinski, 1796 - po 1837) - greičiausiai Fizikos-matematikos fakulteto studentas, vienas aktyviausių Filomatų draugijos narių. Ypač artimai bendravo su T. Zanu. Priklausė Vilniaus masonų ložėms. Teismo sprendimu buvo ištremtas į Rusijos gubernijas. Mokytojavo Viatkoje, ten ir mirė.

Vincentas Budrevičius (Budrewicz, 1795 - 1850) - Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakulteto studentas, vėliau - filosofijos magistras, filomatas. Teismo sprendimu buvo ištremtas į Rusijos gilumą. Vėliau mokytojavo Kostromos ir Tverės gimnazijose. A. Mickevičius jam paskyrė baladę „Trys Budriai". Tarp žymių Lietuvos medžioklių jį paminėjo ir „Pone Tade": „Budrevičius su lokiu eidavo imtynių".

Jaroslavas Potockis (Potocki, 1784 - 1838) - Rusijos armijos generolas, rūmų maršalka.

Viktorija Potockytė-Choiseul (Choiseul z Potockich, 1780 - 1827) - grafo Oktavijaus de Choiseul-Gouffier, Prancūzijos pero, Rusijos gvardijos karininko, Rusijos dvaro iždininko, žmona. Antrą kartą ištekėjo už Besarabijos vietininko generolo Aleksandro Bachmetjevo. Garsėjo savo nepaprastu grožiu.

Severinas Zevuskis (Rzewuski) - rašytojo Henriko Zevuskio dėdė, garsėjęs išlaidžiu ir palaidu gyvenimo būdu.

John of Dycalp slapyvardžiu pasirašinėjo literatas Placidas Jankovskis (Jankowski), 1841 metais Vilniuje paskelbęs sueiliuotus anekdotus apie gydytoją NakSari.

Kardinalija buvo vadinamas Radvilų namas Didžiojoje gatvėje, kadaise kardinolo Jurgio Radvilos (1556 - 1600) nuosavybė.

Martynas Počiobtitas-Odlianickis (Poczobutt-Odlanicki, 1728 - 1810) - jėzuitas, garsus astronomas. 1753 - 1807 metais (su pertraukomis) dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1764 metų - profesorius ir astronomijos observatorijos direktorius, filosofijos ir teologijos daktaras. 1780 - 1799 metais - Vilniaus universiteto rektorius. M. Počiobuto rūpesčiu 1782 - 1788 metais buvo pastatytas astronomijos observatorijos pastatas.

Antanas Virvičius (Wyrwicz, 1791 - 1865) - Vilniaus universiteto matematikos profesorius, 1820 metais dėstęs ir astronomiją. Antanas Sahinas (Szahin, 1790 - 1845) - matematikas, nuo 1817 metų dirbo padėjėju Vilniaus observatorijoje. 1821 - 1823 metais dėstė teorinę astronomiją. Nuo 1826 metų iki universiteto uždarymo - geodezijos profesorius. 1834 - 1845 metais - Charkovo universiteto astronomijos profesorius.

Petras Slavinskis (Slavviiiski, 1795 - 1881) - Vilniaus universiteto astronomijos profesorius, 1815 - 1819 ir 1822 - 1843 metais dirbęs Vilniaus astronomijos observatorijoje. 1825 - 1843 melais astronomijos observatorijos profesorius. 10 (p. 265)

Protėjas - senovės graikų juros dievas, galėjęs keisti savo Išvaizda tl pranašauti.

Veronika Zakenaitė (Osten-Sacken) - garsiosios A. Mickevičiaus mylimosios Marijos Putkamerienės (Puttkamer) ir jos vyro Lauryno Putkamerio giminaitė, bičiulė ir kaimynė. Garsėjo nepaprastu grožiu. Vėliau ištekėjo už Putkamerių kaimyno Adomo Rimšos (Rymsza).

Teresė Košcialkovskienė (Košcialkovvska) ir Apolonija Pangovskienė (Pągowska) garsėjo patriotizmu ir ypatinga parama įkalintiems Vilniaus studentams.

Aleksandras Liubornirskis (Lubomirski, 1802 - 1899) - Rusijos armijos generolo Pranciškaus Ksavero Liubomirskio ir Marijos Nariškinaitės sūnus. Milijonines sumas paskyrė labdarai, steigė našlaičių globos namus. Julija Liubomirskienė (Lubomirska z Raidziwillów), išsiskyrusi su savo trečiuoju vyru A. Liubomirskiu (prieš tai - Judickienė ir Radvilienė), visam laikui įsikūrė Peterburge. Garsėjo nepaprastu grožiu ir meilės intrigomis.

Liudvikas Sovanas (Sauvan, 1798 - 1843) - prancūzų emigranto sūnus, gimęs Varšuvoje, mediciną studijavęs Vilniaus universitete, kurį baigė 1823 metais. Vėliau pastoviai gyveno Varšuvoje, kur vertėsi privačia praktika.

Aleksandras Skirmantas (Skirmunt, 1798 - 1870) - turtingas dvarininkas, garsus ano meto visuomenės veikėjas. 1818 metais baigęs Vilniaus universitetą, gavo fizikos-matematikos mokslų magistro laipsnį. Daug keliavo po užsienį. 1830 metais tėvoniniame Molodovo dvare, esančiame Gardino gubernijoje, įsteigė vieną pirmųjų Lietuvoje cukraus fabrikų, o 1836 metais Pinsko gubernijoje - gelumbės fabriką.

T. Salmonovičius (Salmonowicz) - Radvilų komisijos prokuroras, garsėjęs savo intrigomis ir piktnaudžiavimu valdžia.

Jonas Chodzka (Chodžko, 1777 - 1851) - rašytojas, visuomenės veikėjas. Dirbo 1812 metais Lietuvoje sukurtose prancūzų administracinėse struktūrose. Buvo vienas iš energingiausių masonų ložių steigėjų Lietuvoje. Aktyvus Subravcų draugijos narys. Artimai bendravo su Tomu Žanu, taigi turėjo ryšių su slaptosiomis Vilniaus universiteto studentų organizacijomis. Po 1831 metų kartu su sūnumi Juozapu buvo ištremtas į Uralą, kur išbuvo iki 1834 metų. Populiariausias J. Chodzkos literatūrinis kūrinys - „Ponas Jonas iš Svisločes", išspausdintas dar 1821 metais. Turėjo šešetą sūnų, iš kurių Aleksandras buvo poetas, orientalistas, slavistas, Juozapas - topografas, Rusijos armijos generolas, Kaukazo tyrinėtojas, Stanislovas mokytojavo Fribūre, vėliau gyveno Paryžiuje.

Sergejus Stroganovas (1794 - 1882) - Rusijos armijos generolas, Valstybės Tarybos narys, 1831 - 1834 metais - karinis gubernatorius Rygoje ir Minske, 1835 - 1847 metais - Maskvos švietimo apygardos kuratorius. Nepaprastai turtingas, išsilavinęs žmogus, filantropas, meno ir mokslo mecenatas. Buvo Aleksandro II sūnų auklėtojas.

Aleksandras Zerebcovas dėdės padedamas padarė žaibišką karjerą. Buvo vienu iš įtakingiausių Rusijos masonų, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos masonų ložėmis ir ypač artimai bendravo su vyskupu Mykolu Dluskiu.

Jonas Karolis Berkmanas (Berkman, Baerkman, ? - 1856) - mediciną studijavo Berlyne, daktaro disertaciją apgynė Vilniaus universitete 1817 metais. Kunigaikštienės T. Zubovienės ir M. Novosilcevo dėka tapo Vilniaus universiteto teismo medicinos ir higienos profesorium. Vėliau dirbo Medicinos-chirurgijos akademijoje, o po jos uždarymo įsikūrė Peterburge.

Kontramarkė - talonas (vietoj bilieto) kur nors įeiti (į teatrą, koncertą, balių).

Mikalojus Arentas (Arendt, 1756 - 1859) - garsus rusų chirurgas, nuo 1829 metų - asmeninis imperatoriaus gydytojas.

Teklė Zubovienė už grafo Andriejaus Suvalovo ištekėjo 1826 metais.

„Kiszka" lenk. - „žarna".

Aliuzija į populiarų ano meto žymaus pamokslininko jėzuito Juozapo Bakos (Baka, 1707 - 1780) eilėraštį „Pastabos apie neišvengiamą mirtį" (Uwagi o šmierci niechybnej), parašytą 1766 metais.

Turima omenyje Vincento iš Cechanovco Kiškos-Zgerskio knyga „Auksinė laisvė, arba Aleksandras I, Rusijos imperatorius, Lenkijos karalius" (Zlotą wolnosc czyli Alexander I, cesarz Rossyyski, krol polski. Opera w trzech aktach przez Wincentego z Ciechanowca Kiszkę Zgier-skiego. - Wilno,, 1818).

Džiuzepė Mezzofanti (1774 - 1849) - Vatikano bibliotekos fondų saugotojas, nuo 1838 metų - kardinolas. Skaitydamas suprato tekstus gal 58 pasaulio kalbomis, net dvylika mokėjo puikiai, tarp jų - lenkų ir rusų.

Arkadų akademija (Accademia degli Arcadi) buvo įkurta apie 1690 metus Romoje. Tai buvo literatūrinė draugija, į kurią priimdavo abiejų lyčių atstovus, suteikdavo jiems.graikų piemenų vardus. Arkadų akademijos vardas simbolizavo senovės Arkadiją - istorinę Graikijos sritį, kurią graikų ir romėnų poetai vaizdavo kaip laimingą piemenų kraštą. XVIII amžiuje Arkadų draugija buvo jau tik simbolinio pobūdžio organizacija.

Aliuzija į romėnų šūkį „panem et circenses", tai yra duonos ir žaidimų.

Antanas Edvardas Odinecas (Odyniec, 1804 - 1885) - poetas, juristas, filaretas. Studijavo Vilniaus universitete. 1826 - 1829 metais gyveno Varšuvoje pas Stanislovą Zamoiskį. Buvo labai populiarus Varšuvos aukštuomenės salonuose. Kartu su A. Mickevičiumi keliavo po Vokietiją, Šveicariją ir Italiją. Paliko puikius savo kelionės prisiminimus. Jonas Kazimieras Ordinecas (Ordyniec, 1797 - 1863) - Varšuvos publicistas, „Dziennik Warszawski" redaktorius. 1853 - 1863 metais Lenkų bibliotekos Paryžiuje fondų saugotojas.

Vincentas Marevičius (Marewicz) - Trakų rotmistras, įvairių proginių eilėraščių ir teatro pjesių autorius. Jo kūryba neturi didesnės išliekamosios vertės.

Izidorius Veisas (Weiss) - graveris, Vilniuje turėjęs savo parduotuvę, kurioje prekiavo litografijomis ir paveikslais. Priklausė vilniškėms masonų ložėms. Vilniaus universitete dėstė raižybą to paties pavadinimo katedroje.

Dmitrijus Chvostovas (1757 - 1835) - Peterburgo Mokslų akademijos narys. Neturėjo literatūrinio talento, tačiau laikė save dideliu poetu. Pats leisdavo savo veikalus, o po to pats juos išpirkdavo ir dovanodavo pažįstamiems.

Leidinys „Egida" buvo spausdinamas Peterburge 1832 - 1833 metais lenkų, rusų, vokiečių, italų ir prancūzų kalbomis.

Jegoras Kankrinas - Rusijos finansų ministras 1823 - 1844 metais.

Vincentas Kiška-Zgerskis (Kiszka-Zgierski, ? - apie 1840) - neturtingas bajoras iš Drohičino apskrities. Mokėsi Vilniaus universitete, iš pradžių Fizikos-matematikos, o po to Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Vertėsi korepeticija. Vėliau, gavęs rekomendacijas, tapo konsistorijos sekretorium. Ten dirbdamas įsivėlė į įvairias finansines aferas. Savo lėšomis leisdavo savo veikalus, kuriuos vėliau išsiuntinėdavo visiems Europos monarchams. Grafomanas, daug rašęs ir vertęs. A. Mickevičių laikė savo varžovu. Ilgainiui tapo pajuokų objektu.

Juozapas Augusias Ilinskis (Ilinski, 1760 - 1844) - senatorius, Romanovo dvaro Voluinėje savininkas. Per jo ryšius ir rekomendacijas imperatorius Povilas I iš kalėjimo paleido T. Kosciušką, I. Potockį, J. U. Nemcevičių ir kitus. Garsėjo kaip nepaprastas originalas.

Tarpėjaus uola (Saxum Tarpeium) - status Kapitolijaus kalvos Romoje skardis, nuo kurio senovės romėnai nustumdavo nuteistus mirti nusikaltėlius.

Joachimas Lelevelis (Lelevvel, 1786 - 1861) - Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, 1815 - 1818 ir 1822 - 1824 metais dėstęs Vilniaus universitete. Turėjo didelę tiesioginę įtaką filomatams ir filaretams. 1824 metais buvo pašalintas iš universiteto. Dalyvavo 1830 - 1831 metų sukilime. Po sukilimo pralaimėjimo emigravo į Paryžių, 1833 - 1861 metais gyveno Briuselyje. Parašė nemaža veikalų iš Lietuvos istorijos. Buvo sukaupęs biblioteką ir gausią žemėlapių kolekciją, kuriuos testamentu paliko Vilniaus universitetui. 1929 metais jo palaikai buvo-perkelti į Vilniaus Rasų kapines.

Juozapas Goluchovskis (Goluchowski, 1797 - 1858) - filosofas, F. Selingo mokinys, 1823 - 1824 metais Vilniaus universitete skaitęs filosofijos paskaitas. Vienas pirmųjų G. Hėgelio ir F. Selingo filosofinės sistemos propaguotojų Lietuvoje. Nepaprastai populiarus Vilniaus jaunuomenėje, todėl 1824 metais buvo pašalintas iš universiteto.

Ignas Onacevičius (Onacewicz, 1780 - 1845) - Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, istorikas, 1811 metais Vilniaus universitete įgijęs filosofijos magistro laipsnį ir nuo 1818 metų jame dėstęs. 1821 - 1828 metais skaitė Rusijos statistikos ir diplomatijos paskaitas. 1827 metais tapo Vilniaus universiteto profesorium. 1828 metais dėl įvairių intrigų turėjo palikti universitetą, buvo teisiamas ir ištremtas į tėviškę netoli Gardino. 1834 metais buvo išteisintas ir išvyko į Peterburgą, kur dirbo Archeologijos komisijoje, Rumiaincevo muziejaus bibliotekos rankraštyne. Peterburge iki pat mirties artimai bendravo su S. Daukantu. Sumanytai parašyti kelių tomų „Lietuvos istorijai" surinko daug šaltinių, bet taip jos ir neišleido. Turėjo nepaprastai didelę įtaką visiems Lietuvos romantinės istoriografijos atstovams. Vilniaus universitete garsėjo kaip ypač sumanus ir gabus profesorius, turėjęs didžiulę įtaką filomatams, ypač P. Malevskiui.

Ignas Danilavičius (Danilowicz, 1787 - 1843) - Vilniaus universiteto auklėtinis, teisės profesorius, 1814 - 1824 metais Vilniaus universitete dėstęs valstybinę teisę, Lietuvos civilinę teisę ir procesą. J. Lelevelio patartas sumanė leisti Lietuvos Statutą. Siuo tikslu 1818 metais Maskvoje ir Peterburge rinko medžiagą. 1824 metais buvo perkeltas į Charkovo universitetą ir turėjo nutraukti pradėtą darbą. 1830 - 1835 Peterburge rengė Lietuvos įstatymų sąvadą. 1835 - 1839 metais dėstė Kijevo universitete, o 1839 - 1841 metais - Maskvos universitete. 1842 metais vėl persikėlė į Kijevo universitetą.

Aloyzas Liudvikas Kapelis (Cappelli, Kappelli, 1777 - 1838) - italų kilmės civilinės ir baudžiamosios teisės profesorius Vilniaus universitete. Nuo 1808 metų dar dėstė papildomai italų kalbą ir literatūrą Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Du kartus buvo renkamas šio fakulteto dekanu. Po universiteto uždarymo dėstė kanonų teisę ir bažnyčios istoriją Vilniaus Dvasinėje akademijoje. Mirė Italijoje.

Jonas Friderikas Volfgangas (1776 - 1859) - Vilniaus universiteto farmacijos ir farmakologijos profesorius, mokslų daktaras.

Mykolas Očiapovskis (Ocza,powski, 1788 - 1854) - Vilniaus universiteto auklėtinis, vėliau profesorius, žemės ūkio katedros vedėjas. 1833 - 1853 metais - Agronomijos instituto Marimonte (netoli Varšuvos) direktorius. Parašė daugybę teorinių ir praktinių veikalų žemdirbystės klausimais.

Povilas Kukolnikas (Kukolnik, 1795 - 1884) - slovakų kilmės visuotinės istorijos ir statistikos profesorius Vilniaus universitete (nuo 1824 metų), Cenzūros komiteto narys. Jokiame universitete nestudijavo, tačiau Polocko jėzuitų akademijoje jam buvo suteiktas teisės daktaro laipsnis. Visas pareigybes buvo gavęs per M. Novosilcevo protekcijas. Uždarius Vilniaus universitetą, dėstė Vilniaus Dvasinėje akademijoje. Parašė keletą populiarių rašinių Lietuvos istorijos ir etnografijos klausimais.

Vilhelmas Friderikas Miunichas (Mūnich, 1793 - 1830) - po G. E. Grodeko mirties buvo graikų ir romėnų literatūros profesorius. 1826 - 1829 metais Krokuvos universitete dėstė Rytų kalbas.

Adomas Belkevičius (Bielkie\vicz, 1797 - 1840) - nuo 1824 metų prozektorius, V. Pelikano padėjėjas. 1827 metais jam buvo pavestas skaityti anatomijos kursas. Uždarius' universitetą, profesoriavo Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijoje. Labai darbštus ir talentingas medikas, puikus praktikas.

Jonas Vaškevičius Waszkiewicz, 1797 - 1859) - iš pradžių Vilniaus universiteto politinės ekonomijos katedros adjunktas, vėliau, iki pat 1832 metų - profesorius. Nuo 1835 metų - Cenzūros komiteto narys.

Jonas Loboika (Lobojko, 1786 - 1861) nuo 1821 metų dėstė rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Labai artimai bendravo su filomatais, buvo A. Mickevičiaus kūrybos gerbėjas. Uždarius universitetą, dėstė Vilniaus Dvasinėje akademijoje ir Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijoje. Sias įstaigas likvidavus, iš Vilniaus išvyko. J. Loboika buvo labai suartėjęs su to meto Vilniaus intelektualais, palaikė ryšius su lietuvių kultūros veikėjais Dionizu Poška, Leonu Uvainiu, Kiprijonu Nezabitauskiu.

Augustas Bekiu (Bėcu, 1771 - 1824) - Vilniaus universiteto patologijos katedros profesorius, paskelbęs nemaža mokslinių veikalų. Buvo vienas iš Vilniaus medicinos draugijos iniciatorių. Žymaus poeto Julijaus Slovackio patėvis. A. Bekiu namuose rinkdavosi anuometinio Vilniaus literatūros ir meno pasaulio žmonės.

Juozapas Hiliaras Glovackis (Glowacki, 1789 - 1858) - tapytojo Antano Glovackio sūnus ir mokinys, grafikas, tapytojas, teatro dailininkas. 1808 metais atvyko į Vilnių ir studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. 1808 - 1825 metais - Vilniaus teatro dailininkas, o 1821 - 1825 metais dėstė Vilniaus universitete. 1823' - 1826 metais vadovavo universiteto litografijos dirbtuvei. Nuo 1826 metų gyveno Varšuvoje.

1827 - 1828 metais architektas Karolis Podčašinskis gotišką šv. Jono bažnyčios pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu, pristatė keturių, korintinių kolonų portiką. Buvo nugriauta aukšta mūro siena su vartais, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės.

Kukevičius (Kukievvicz) - advokatas, Pilaitės savininkas, iš kurio 1827 metais Vilniaus universitetas įsigijo šį dvarą ir rengėsi jame steigti žemės ūkio institutą. Sandėrio metu Kukevičius patyrė didelių nuostolių, bet M. Novosilcevas jį įdarbino savo kanceliarijoje. Ten tarnaudamas, Kukevičius su kaupu susigrąžino tai, ką buvo praradęs parduodamas Pilaitę.

Adomas Ferdinandas Adamovičius (Adamowicz, 1802 - 1881) - Vilniaus universiteto auklėtinis, medicinos mokslų daktaras, nuo 1834 metų - Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos profesorius, nuo 1841 metų - Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas, daugelio mokslinių darbų autorius. Garsėjo servilizmu valdžiai, ypač V. Pelikanui.

Krezas - garsus savo turtais Lydijos karalius. Iras " - elgetos Arnajo pavardė iš Homero poemos „Odisėja".

Aliuzija į Romos diktatoriaus Liucijaus Kornelijaus Sulos (138 - 78 m. pr. m. e.) ligą, kurią vaizdžiai aprašė Plutarchas. Anot rašytojo, Sulą apniko baisi negalia - užpuolė nepaprasta gausybė utėlių.

Carskoje Selo - Rusijos imperatorių rezidencija.

Beneficija - bažnytinės žemės valda, iš kurios pelną gaudavo pats dvasininkas.

Kazimieras Sulistrovskis (Sulistrowski, ? - 1818) - 1809 - 1811 metais - Vilniaus gubernijos maršalka, 1816 - 1818 metais - Minsko civilinis gubernatorius.

Francuaza d'Aubigne de Maintenon - Liudviko XIV žmona.

S. Moravskis klaidingai nurodė mergautinę Karolinos Pšeuskytės-Sulistrovskienės (Sulistrowska z Przeuskich) pavardę (Przyluska). K. Sulistrovskienė buvo Aleksandro I dvaro iždininko Juozapo Sulistrovskio žmona, taip pat viena iš daugelio imperatoriaus meilužių. Su Aleksandru I susilaukė sūnaus ir tuo nepaprastai didžiavosi.

Ferdinandas Pliateris (Plater) - tikriausiai Adomo Pliaterio sunūs.

Kunigo Glogovskio (Gtogo\vski) ir Napoleono pokalbis atitinka istorinę tiesą ir yra cituojamas ne vieno memuaristo.

Feliksas Rionas (Ronno) - Žemaitijos bajoras, masonų ložės „Uolusis lietuvis" narys.

Ekosezas - škotų liaudies šokis, šokamas eilėmis.

Ignotas Horodeckis (Horodecki, 1776 - 1824) - nuo 1799 metų fizikos ir gamtos mokytojas Vilniaus gimnazijoje. Nuo 1817 metų vadovavo minerologijos katedrai Vilniaus universitete. Priklausė Vilniaus medicinos draugijai.

Rudolfas Tyzenhauzas (Tyzenhauz) - garsaus ornitologo Konstantino Tyzenhauzo brolis, lenkų kariuomenės artilerijos pulkininkas.. Jokūbas Simkevičius (Szymkiewicz, 1775 - 1818) - Vilniaus universiteto auklėtinis, Gailestingųjų seserų ligoninės vyriausiasis gydytojas, vienas iš Vilniaus Medicinos draugijos steigėjų. Buvo pirmas Šubrav-cų draugijos prezidentas ir aktyvus masonų ložės „Uolusis lietuvis" narys. Parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį, buvo blaivybės propaguotojas, parašęs specialų veikalą, kuriame blaivybę įvertino ne tik medicininiu, bet ir istoriniu bei moraliniu požiūriais. Stanislovas Kosovskis (Kossowski) - veterinarijos gydytojas.

Simonas Višnevskis (Wiszniewski) - 1792 metais Kauno paseniūnis, vėliau Lenkijos Karalystės kaštelionas. Per savo dukrą Pauliną buvo susigiminiavęs su Simonu Konarskiu.

REKVIZITAI

Įmonės kodas 300630639 / AB SEB BANKAS
Banko kodas 70440
Ats. sąskaitos numeris: LT977044060005872575

Pagerank

Užsakyti svetainę

Dabar lankosi:

Svetainėje lankosi 245 svečiai ir nėra prisijungusių narių

Go to top