2007 m. rugsėjo 4-5 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Atmintis skaičiuose" Vilniuje. Ją organizavo Vilniaus universiteto bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Šioje konferencijoje teko dalyvauti ir man su Sigita Gasparavičiene. Pateikiu nors pavėluotai kai kurias įdomesnes, aktualias bei informacines ištraukas iš pranešimų.

Parengė svetainės administratorė Audronė Musteikienė.

Mūsų skaitmeninio paveldo išsaugojimas

Didžioji pasaulyje telkiamų milžiniškų informacijos masyvų dalis yra sukurta skaitmeninėje aplinkoje ir pateikiama įvairiai – pvz., tekstų, duomenų bazių, garso įrašų, filmų, vaizdų pavidalu. Klausimas apie tai, kokie objektai turėtų būti saugomi ateities kartoms, kaip juos atrinkti ir išsaugoti, tampa vis aktualesnis kultūros institucijoms, kurios tradiciškai yra įpareigotos rinkti ir saugoti kultūros paveldą. Milžiniški skaitmeninės informacijos masyvai bus prarasti, jei nebus sukurti specifiniai jų išsaugojimo metodai ir strategijos.

Abdelaziz Abid
UNESCO, Informacinės visuomenės padalinys, Prancūzija

Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema (BARIS): plėtra, sklaida, prieiga

dr. Rimvydas Laužikas, dr. Arvydas Pacevičius
Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Lietuva


Pranešime pristatomas 2006 metais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto ir partnerių (Istorijos fakulteto, Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus) vykdytas projektas BARIS (,,Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema“). 2007 m. šis projektas vėl gavo Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansavimą, todėl pristatyme aptariamos tolesnės bažnytinių archyvų ir bibliotekų tyrimų ir rezultatų sklaidos skaitmeninėje erdvėje kryptys, prieigos problemos.

BARIS projektu 2006 m. buvo sukurtas bažnyčių archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinės sistemos (toliau-IS) modelis, IS informaciniai komponentai, parengta dokumentų aprašymo metaduomenimis metodika ir nustatyti dokumentų atrankos skaitmeninimui kriterijai. Švenčionių, Molėtų ir Trakų dekanatų bažnyčiose į MS Excel lenteles įvesta 1600 dokumentų metaduomenų įrašų, 1400 įrašų galutinai sutvarkyti ir perkelti į metaduomenų bazę, suskaitmenintas 13161 puslapis senųjų (XVII-XIX a.) dokumentų, atrinktų pagal BARIS kriterijus.

2007 m. numatyta sukurti skaitmenintų duomenų talpyklą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto serveryje; BARIO struktūrą papildyti tiriamaisiais moduliais; tirti Vilniaus arkivyskupijos bei Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų dekanatų bažnyčių archyvus ir bibliotekas pildant sistemą naujais metaduomenimis, skenuotų dokumentų faksimiliniais vaizdais, transliteracijomis, tekstų vertimais; atlikti surinktų duomenų lyginamuosius mokslinius tyrimus, užtikrinti jų rezultatų prieigą ir socialinę sklaidą skaitmeninėje erdvėje.

Plačiau


Baltijos ryšiai atskleidžiant bendrą Baltijos šalių praeitį 1450-1800 m.

Lennart Bes
Nyderlandų nacionalinis archyvas, Haga, Nyderlandai


Projektas Baltijos ryšiai yra tarptautinė iniciatyva, skirta atskleisti bendrą Baltijos šalių praeitį 1450-1800 m. Projektas buvo vykdomas 2005-2007 m. archyvų, kurie yra įsikūrę didžiulio partnerių tinklo šalyse: Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Projekto tikslas buvo sukurti archyvinių dokumentų, susijusių su Baltijos šalių sąveika jūroje, žinyną, kurio trijų tomų versija bus paskelbta projekto svetainėje (www.balticconnections.net). Žinyne atsispindės 1450-1800 m. laikotarpio prekyba, laivininkystė, pirklių, prekių judėjimas, diplomatija, finansiniai ištekliai ir migracija. Dar daugiau, svetainėje bus pateikiamos gražiausių ir įdomiausių dokumentų, saugomų archyvuose, virtualios parodos.

Šiuolaikinės atminties institucijų standartizavimo kryptys

Nijolė Bliūdžiuvienė
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,
Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Vilniaus universitetas, Lietuva

Kaip galima organizuoti standartizacijos veiklą atminties institucijose? Vienas būdų dalyvauti nacionalinėje standartizacijos veikloje . Tokia galimybė yra sudaryta Lietuvoje ir ja naudojasi bibliotekos, muziejai ir archyvai. Tokiu būdu daugiau sužinoma apie tarptautinių plačiai taikomų standartų kūrimo ir taikymo perspektyvas ir rezultatus.

Kita standartizacijos kryptis – bibliotekose, archyvuose ir muziejuose atliekama kultūros paveldo skaitmeninimo veikla. Bendri projektai skatina atminties institucijas bendradarbiauti standartizacijos srityje, ieškoti bendrų sprendimų, nuspręsti, kokius standartus taikyti dokumentų (objektų) katalogavimui, metaduomenų užrašymui, paieškai jų ir pan. E. išteklių kaupimas, išsaugojimas ir atkūrimas taip pat turi savo specifinius standartus. Ilgalaikio kultūros paveldo išsaugojimo projektai skatina vienyti jėgas, galima teigti, kad muziejų, bibliotekų ir archyvų skaitmeninimas – bendradarbiavimą standartizacijos srityje skatinantis veiksnys.

Interaktyvios kultūros paveldo prieigos skatinimas MINERVA ir MICHAEL projektuose

Rosella Caffo
Kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos ministerija, Italija

MINERVA projektas (Ministerijų tinklas skaitmeninimo veiklai įtvirtinti; http://www.minervaeurope.org), koordinuojamas Kultūros paveldo ir kultūros veiklos ministerijos (Italija) ir finansuotas 2002 metais pagal Informacinės visuomenės technologijų programą, buvo inicijuotas atsižvelgiant į poreikį sukurti terpę, kurioje Europos kultūros ministerijos galėtu aptarti ir suderinti kultūros ir mokslo turinio skaitmeninimo veiklą, kad suformuotų bendras skaitmeninimo, metaduomenų, ilgalaikės prieigos ir išsaugojimo rekomendacijas bei gaires.

Kultūros paveldo ir kultūros veiklos ministerija taip pat koordinuoja MICHAEL (MICHAEL – Daugiakalbis kultūros paveldo registras Europoje) projektą bei jo tęsinį MICHAEL Plus.

Paslaugos, teikiamos MICHAEL projekto dėka, leidžia studentams, mokslininkams, turistams ir visiems kitiems norintiems naršyti ir atlikti paiešką daugelyje nacionalinių katalogų pasinaudojant vieningos prieigos tašku, užtikrinančiu daugiakalbę sąveiką su Europos skaitmeniniu kultūros paveldu.

 


CASPAR – kultūros, meno ir mokslo žinių išsaugojimas, prieiga ir paieška

Danny Lucchesi
Metaware SpA, Italija

„Kaip galima suprasti ir panaudoti skaitmeniniu būdu užkoduota informaciją ateityje, kai programinė įranga, sistemos ir kasdienės žinios pasikeis?“

Skaitmeninė informacija yra visur ir sunkiai pakeičiama, tačiau tuo pat metu labai trapi. CASPAR projektas siekia užtikrinti saugią, patikimą ir rentabilią skaitmeninės informacijos prieigą neribotam laikui. CASPAR siekia apibrėžti metodologiją bei infrastruktūrą, kuri padėsiančias susidoroti su kintančių technologijų poveikiu, apimant naujų laikmenų ir duomenų formatų palaikymą bei vartotojų bendruomenės plėtrą.

CASPAR užduotis yra sukurti sistemą, kuri leistų išsaugoti nevienarūšį kultūros, meno ir mokslo duomenų spektrą, suskirsčius sistemos modulius pagal tris tarpdisciplinines vartotojų bendruomenes: kultūrinę, šiuolaikinio meno ir mokslinę.

Kitas CASPAR projekto tikslas yra kurti į vartotoją orientuotas sistemas. CASPAR bus atvira sistema, kuri galės dirbti su kiek įmanoma daugiau skirtingų sistemų ir būti naudojama bei suderinama su jau egzistuojančiais išsaugojimo būdais ir sprendimais. Aktyvus vis augančios CASPAR išsaugojimo vartotojų bendruomenės dalyvavimas padės plačiai pritaikyti CASPAR ir garantuos, jog sistema galėtų plėtotis atitikdama visus reikalavimus, kuriems tenkinti ji buvo sukurta.

Plačiau

Skaitmeninimo politika ar atminties politika? Skaitmeninimas – nauja istorinės atminties konstravimo ir archyvinių rinkinių bei archyvų populiarinimo priemonė

Waldemar Chorążyczewski, Agnieszka Rosa
Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija

Archyvistai visą gyvenimą turi rinktis, kuriuos dokumentus galima sunaikinti, o kuriuos palikti archyvuose amžiams; kuriuos dokumentus surūšiuoti ir aprašyti pirmus; kokius dokumentus verta aprašyti aukščiausiame hierarchinio aprašymo lygmenyje; kurie iš saugomų dokumentų turėtų būti eksponuojami parodose, pateikiami šviečiamosiose šaltiniuose ir t. t. Pasirinkdamas vienokį ar kitokį sprendimą archyvistas tampa istorinės atminties kūrėju. Šiais laikais atsirado naujas metodas, skirtas kurti šiai atminčiai – archyvinių dokumentų skaitmeninimas. Tačiau joks archyvas negali suskaitmeninti visos savo saugomos medžiagos. Kartais kalbama apie 10, o kartais ir apie 1 procentą visos medžiagos. Archyvisto gyvenime atsiranda naujos pareigos – išsaugotinos medžiagos atranka.

 


Digital Preservation Europe – skaitmeninės atminties išsaugojimo iššūkių apsvarstymas

Žibutė Petrauskienė
Jelena Saikovič
Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuva

Skaitmeniniai dokumentai ir skaitmeninė atmintis yra trapūs, jiems gresia išnykimo pavojus. Didėja Europos iniciatyvų, kurios nagrinėja šias problemas Europos ir Europos Sąjungos šalių-narių lygmenyje, skaičius. Viena iš tokių iniciatyvų yra Digital Preservation Europe (DPE) – koordinavimo veiklos tipo projektas, finansuotas Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir medijų direktorato, kuris remia ilgalaikį Europos skaitmeninio paveldo išsaugojimą, skatindamas nacionalinių iniciatyvų sinergiją ir bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvės mastu ir atsižvelgdamas į koordinavimo, bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo poreikį skaitmeninės medžiagos išsaugojimo srityje.

Remdamasis ankstesniais ERPANET darbais, DPE projektas palengvina žinių sutelkimą Europos švietimo, mokslo, viešojo administravimo ir komercinėse organizacijose siekdamas sukurti patvarų bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų rezultatų ir praktinės patirties sklaidos ir keitimosi pagrindą skaitmeninių objektų išsaugojimo srityje. Projektas siekia padidinti išsaugojimo paslaugų plėtrą, jų gyvybingumą bei atskaitomybę ir patobulinti žinias, įgūdžius bei skaitmeninio išsaugojimo išteklių prieinamumą.

Plačiau

Lietuvos istorinio vardyno duomenų bazė

Vidas Garliauskas
Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla, Lietuva

Lietuvos istorinio vardyno duomenų bazę praktikos tikslams susidariau pats, esu dėkingas mane kvalifikuotai konsultavusiam doc. dr. Antanui Smetonai. Kadangi rašau mokslinius straipsnius, man reikėjo kartotekos. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje yra apie 200 000 vienetų istorinių vietovardžių kartoteka, kuri svarbi atliekant mokslinius tyrimus, bet ją tik dabar pradedama kompiuterizuoti.

Lietuvos istorinio vardyno duomenų bazė sudaryta Microsoft Access'o programos pagrindu. Joje šiuo metu yra apie 48 000 vietovardžių. Šioje duomenų bazėje kaupiami Lietuvos istoriniuose šaltiniuose minimų vietų, daugiausiai gyvenamųjų, vardai.

Šiam darbui tinkamai atlikti būtina filologinė kvalifikacija. Dėl neaprėpiamos medžiagos gausos reikalinga šaltinių ir vietovardžių atranka.

Svarbiausi šaltiniai, iš kurių pirmiausiai rinktina medžiaga, yra šie: kryžiuočių, lenkų ir rusų kronikos, Lietuvos Metrika, LDK raštinių dokumentai, dvarų archyvai, bažnyčių metrikų knygos, vietovardžių sąrašai, vietovardžių žinynai ir žodynai, žemėlapiai, planai.

Reikėjo išspręsti skirtingų kalbų ir šriftų problemas, taip pat numatyti atvejus, kaip suvesti smarkiai besiskiriančias lietuviškas ir kitomis kalbomis užrašytas tos pačios vietos vardo lytis, taip pat tą pačią vietą įvardijančius skirtingus vardus ir kt. Asmenvardžiai (pavardės) užrašomi tik tuo atveju, jei yra susiję su vietos vardu.

Kadangi kuriant duomenų bazę neturėta lietuviškų pavyzdžių, esama duomenų bazė turėtų būti tobulinama.

 


LDK paribio atminties komunikacija, arba žvilgsnis į senąsias Pasvalio krašto bažnyčių metrikų knygas: jų skaitmeninimas, perrašymas, tyrinėjimas ir leidyba

Algimantas Kaminskas-Krinčius
Krinčino Savilaidos leidykla,
Pasvalio r. Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla, Lietuva

Pranešime būtų kalbama apie Pasvalio krašto, kaip Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir Kuršo ribos bei šiaurinio Upytės pavieto ir vakarinio Kupiškio dekanato paribio, senąsias Pasvalio, Krinčino ir šiek tiek Pušaloto parapijų bažnyčių metrikų knygas, kaipo itin vertingą medžiagą istoriniam, kultūriniam, lingvistiniam, kelių tautinių bendruomenių (lietuvių, vokiečių, žydų) bei religinių konfesijų pėdsakų tyrinėjimams, jau nekalbant apie itin turtingą faktinę medžiagą lokalinės atminties įprasminimui, visų pirma kaimų istorijų rašytojams bei genealogijų ieškotojams, apie pastangas jas skaitmeninti, perrašyti, tyrinėti ir publikuoti. Šios knygos yra gana senos – Pasvalio ir Krinčino išlikusios nuo 1697 metų, o Pušaloto – nuo 1672 m. Įdomu yra tai, kad Pasvalio bažnyčios knygos gulėjo šimtmečius neliestos ir surastos tik prieš keletą metų, taigi, mokslo pasauliui dar beveik nežinomos, nors yra autentiškiausios to meto liudininkės. Keturios seniausios Pasvalio bažnyčios Krikšto metrikų knygos (1697-1772 m.) jau nuskaitytos skeneriu ir perduotos LII (Lietuvos istorijos institutas, apimtis 840 MB), taip pat jos yra perrašytos kompiuterio klaviatūra ir išleistos nedideliu 100 egzempliorių tiražu dviem leidimais Krinčino Savilaidos. Krinčino bažnyčios Krikšto, Jungtuvių ir Mirties knygos saugomos LVIA, taigi tyrėjams lengvai prieinamos.

Europos skaitmeninės bibliotekos kūrimas – komponentų, strategijų, veiksmų derinimas Europos mastu

Marius Snyders
Europos Komisija, Informacinės visuomenės ir medijų generalinis direktoratas, Turinio ir kognityvinių sistemų direktoratas, Liuksemburgas

Europos Komisija mano, kad „Europos skaitmeninės bibliotekos“ iniciatyva yra svarbus, iki 2010 m. įgyvendintinas projektas, užtikrinsiantis integruotą skaitmenintų muziejų, bibliotekų, archyvų ir kitų kultūros institucijų rinkinių prieigą Europos Sąjungoje. Problemos, kurioms būtinas neatidėliotinas dėmesys, siejasi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu, skaitmeninimo apimčių didinimu ir sistemų tarpusavio suderinamumu. Europos Komisija remia šių problemų sprendimą, skatindama veiksmus įvairiuose lygmenyse – politiniame, strateginiame ir techniniame.

Nacionalinis registras Pasaulio atmintis – vertingiausias Lietuvos dokumentinis paveldas

Jolita Steponaitienė
Lietuvos nacionalinis komitetas Pasaulio atmintis, Lietuva

Pagal specialią UNESCO dokumentinio paveldo apsaugos ir sklaidos programą veikiantis Lietuvos nacionalinis komitetas nuo 2005 metų pradėjo kurti Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis. Jo tikslas padėti institucijoms identifikuoti vertingiausius Lietuvos dokumentinio paveldo objektus (dokumentus, kolekcijas) saugomus įvairiose organizacijose ar priklausančius privatiems asmenims; numatyti strategiją, kad šis paveldas būtų išsaugotas, bei populiarinti jį Lietuvoje ir užsienyje.

 


Tarmių duomenų bazės: kūrimo principai ir informacijos sklaida

Violeta Meiliūnaitė, Daiva Vaišnienė
Lietuvių kalbos institutas, Lietuva

Skaitmeninės technologijos ir informacijos sklaida internetu teikia naujų galimybių konservuoti ir viešai skelbti lietuvių kalbos tarmių – svarbios etninės kultūros paveldo dalies – duomenis. Būtent specializuotos (vienos srities) internetinės saugyklos ir duomenų bazės sudaro sąlygas išsamiau pateikti pačius įvairiausius tarmių duomenis. Jų publikavimas svarbus ne tik kaip būdas išsaugoti kalbos paveldą bei sukurti skaitmeninę prieigą, bet ir kaip mokslo įrankio, skirto tarmių tyrimams, kūrimas. Institucijų, sukaupusių kalbinio paveldo duomenis, bendradarbiavimas bei europinių tinklų, pagrįstų bendrais standartais, telkimas yra viena iš perspektyviausių veiklos krypčių. Tokios infrastruktūros, skirtos įvairių humanitarinių mokslų žinių sklaidai, tik pradedamos kurti Lietuvoje (neseniai pradėjo veikti lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas – saugykla „Aruodai“, kurioje pristatomos ir lietuvių kalbos tarmės), tad tebediskutuojama dėl informacijos pateikimo, jos dokumentavimo bei prieinamumo strategijos.

Lituanistikos paveldo informacinė sistema „ARUODAI“

Daiva Vaitkevičienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva

„Aruodai“ yra informacinė sistema, skirta lituanistikos paveldui kaupti. Ji sukurta 2003–2006 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrąprojektą, kurį rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Projektu buvo siekiama integruoti įvairiose Lietuvos institucijose saugomus nematerialiojo paveldo duomenų skaitmeninimo procesą.

Informacinė sistema „Aruodai“ yra integrali lietuvių etninės kultūros paveldo skaitmeninė duomenų bazė, apimanti archeologijos, etnologijos, folkloro, kalbos ir istorijos paveldą ir jungianti devynias duomenų bazes, kurios yra kertinės lituanistikos paveldo saugyklos.

Įsiminimo istorija vienuolynuose. Naujųjų laikų vienuolių kronikos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Rafał Witkowski
Adamo Mickevičiaus Universitetas, Poznanė, Lenkija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) savo etniniu, kultūriniu ir religiniu daugialypumu daugeliu požiūrių buvo išskirtinis regionas Naujųjų amžių Europoje. Abipusiai ryšiai, vienodėjančios idėjos ir žinių tarp katalikų, stačiatikių ir protestantų apykaita buvo apvainikuota istoriografinės literatūros iškilimu; ji [literatūra] buvo kitokia, nei sukurtoji srityse, kur kiekviena iš minėtųjų krikščionybės krypčių buvo dominuojanti ir nustelbianti kitas [konfesijas]. Nors laiko tėkmėje katalikai įgijo LDK viršenybę valstybiniame lygmenyje, tačiau kai kuriuose regionuose protestantų, o ypač stačiatikių pozicijos nebuvo pajudintos. Religinės konkurencijos reiškiniai, apibrėžtame laike ir vietoje susiję su koegzistuojančiomis krikščionybės kryptimis, buvo atspindėtos vienuoliškojoje istoriografijoje.

Šiame pranešime autorius mėgina atsakyti į keletą klausimų, susijusių su minėtuoju istorinių šaltinių tipu: į ką orientavosi istoriografai aprašantys istoriją vienuolyno, veikiančio regione, kuriame dominavo katalikai, ir etniniu bei religiniu požiūriu mišriuose regionuose? Kokiomis kategorijomis rėmėsi vienuoliai atrinkdami iš praeities apibrėžtus įvykius ir išsaugodami atmintį apie juos karmelitų, dominikonų, kartūzų ar kanauninkų aplinkoje sukurtų kronikų puslapiuose? Ar syrėsi atmintis, ,,užrašyta” ir tvarkoma konkrečiuose darbuose vienuolių, gyvenusių miestų aplinkoje, ir kaimo aplinkoje? Tik nedaugelis vienuolių istoriografijos veikalų iš LDK sričių buvo pilnai ar fragmentais publikuoti, todėl atliekant analizę bus remiamasi daugiausia archyvuose saugomais darbais.

 

Genealoginių duomenų bazės kaupimas, skaitmeninimas ir publikavimas, duomenų banko internete kūrimas

Rūpinimasis archyvų išsaugojimu

REKVIZITAI

Įmonės kodas 300630639 / AB SEB BANKAS
Banko kodas 70440
Ats. sąskaitos numeris: LT977044060005872575

Pagerank

Užsakyti svetainę

Dabar lankosi:

Svetainėje lankosi 75 svečiai ir nėra prisijungusių narių

Go to top